Socialiniais tinklais naudojasi dauguma žmonių. Bet ar žinote, kad laisvės rinktis, ką juose žiūrite, turime mažai? Socialinio tinklo „Pinterest“ vadovas britų dienraščiui „Financial Times“ pareiškė, kad socialiniai tinklai tapo toksiški. Anot jo, socialiniai tinklai vartotojų dėmesį išlaikyti siekia žadindami jų neigiamas emocijas. Ekspertai skaičiuoja, kad vien pernai „Facebook“ socialinis tinklas iš reklamos uždirbo 130 milijonų dolerių.

Apie tai plačiau kalbėjo socialinių tinklų ekspertė Indrė Širkienė.

– Kaip veikia socialiniai tinklai? Ar sutinkate su „Pinterest“ vadovo nuomone, kad jie vartotojų dėmesį siekia išlaikyti žadindami neigiamas emocijas?

– Taip, iš dalies galiu sutikti su šia nuomone. Tikrai svarbu suprasti, kad socialiniai tinklai kovoja dėl visų mūsų dėmesio. Šiais laikais pagrindinė valiuta – mūsų dėmesys. Tyrimai rodo, kad mes vis mažiau to dėmesio gebame išlaikyti. Naujausi tyrimai patvirtino, kad vidutiniškai – vos aštuonias sekundes. Tai reiškia, kad socialiniai tinklai siekia atrasti būdus, kaip priimti tam tikrus sprendimus, kurie padėtų išlaikyti žmogaus dėmesį kiek įmanoma ilgiau. Tai taip, sutinku, kad socialiniai tinklai gali tapti toksiška vieta. Mes esam linkę daug stipriau sureaguoti į negatyvią emociją nei į pozityvią, taip veikia mūsų psichologija. Kai mes sureaguojam į negatyvią emociją, tai nesąmoningai praleidžiam daugiau laiko prie tam tikro turinio vieneto. Tai socialinių tinklų algoritmui jau yra indikacija, kad mums tas turinys patinka. Tada išeina taip, kad mes to turinio matome daugiau nei matytume, jeigu jo nebūtume žiūrėję.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip veikia algoritmas?

– Tai yra dvi pusės. Viena pusė stebi mūsų elgesį individualiai ir pagal tai siūlo turinį, bet kartais atsižvelgia į tai, kur kiti žmonės praleidžia daug laiko. Tada daro prielaidą, kad tas turinys gali patikti didesnei žmonių daliai, tą turinį bando mums pasiūlyti. Ir jeigu nutinka taip, kad mes užsikabiname ir pasižiūrime tam tikrą vaizdo įrašą ilgiau nei tris sekundes, tai jau yra indikacija algoritmui, kad mes esam susidomėję ta tema.

– Ką mes galime dėl to padaryti? Ar galime susidėlioti turinį, kuris mums iš tikrųjų įdomus? Kuris mūsų neerzina?

– Taip, yra sprendimų. Kiekvienas socialinis tinklas siūlo galimybę informuoti, kad tam tikras turinio vienetas mums nepatinka. Dažniausiai šone būna trys taškeliai, juos paspaudus galime pasirinkti, kad šis turinio vienetas – neaktualus. Tada algoritmas gauna indikaciją. Ir ateityje tokio turinio rodo mažiau. Tai, visų pirma, svarbu sąmoningai naudotis socialiniais tinklais ir pasižiūrėti, kur mes praleidžiame savo laiką. Bet visada yra galimybė informuoti apie nepatikusį turinį.

– Jeigu to nepadarome, tai kaip dabar yra su socialiniais tinklais? Ar mes tikrai turim laisvę rinktis, ką žiūrėti? Ar galim tik skrolinti ir žiūrėti tą, ką mums rodo?

– Turbūt toks maišytas variantas. Iš dalies mes turime laisvę rinktis, mes galime informuoti, jeigu mums nepatinka turinys, mes galime tiesiog praskrolinti ir eiti prie kito turinio vieneto. Bet iš kitos pusės – nesam visiškai laisvi. Socialinius tinklus valdo socialinių tinklų kūrėjai, jie iš to gyvena. Jie mums paskiria tam tikrą turinį, kuris yra aktualus tam tikroms interesų grupėms.

– Kalbant apie reklamas. Kodėl mes tiek daug jų matome? Ar galime matyti mažiau?

– Reklamų tiek daug matome todėl, kad socialinių tinklų vienas iš pajamų šaltinių – reklamos. Tai reiškia, kad verslai pirkdami reklamą susimoka, sakykime, feisbukui, kad mes tą reklamą matytume, o po to pirktume jų produktus arba paslaugas. Mes negalime taip jau visiškai pilnai išvengti tų reklamų, nebent pirksime, pavyzdžiui, feisbuko visai neseniai pasiūlytą galimybę, kur susimokėję 13 eurų per mėnesį galėsime nematyti tų reklamų. Bet, kitu atveju, mes matysime daug reklamų. Tikėtina, kad tas srautas vis didės, nes 2023 metais, vien tik iš reklamų feisbuko pajamos buvo 130 mln. dolerių.