PIRMĄ KARTĄ SUSKAIČIAVO, KIEK VALSTYBĖ VALDO NEKILNOJAMOJO TURTO

Pirmą kartą Lietuvoje suskaičiuota ir įvertinta, kiek valstybė valdo nekilnojamojo turto, rašoma Vyriausybės pranešime spaudai.

„Stebėtina, kad per 27 metus nesugebėta šio turto inventorizuoti. Ne mažiau stebina ir neefektyvus turto naudojimas. Šią problemą pagaliau turime imti ir išspręsti“, - sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Premjero žodžiais, rytoj ataskaitą ir siūlymus, kaip efektyviau valdyti valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, Finansų ministerija pristatys Vyriausybės posėdyje. Tuomet ir bus priimti reikiami sprendimai.

Pirmąją metinę valstybės turto valdymo ataskaitą už 2016 metus parengęs centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdytojas, valstybės įmonė Turto bankas, pateikia analizę, iš kurios matyti, kad  dalis ministerijų valdo daugiau ploto, nei reikia tiesioginėms jų funkcijoms vykdyti.

Valstybės nekilnojamąjį turtą sudaro daugiau nei 28 tūkst. objektų, kurių bendras plotas siekia 10,45 mln. kv. m. Šį, daugiau nei 3 mlrd. eurų likutinės vertės turtą, valdo 724 valstybės institucijos, įstaigos ir įmonės, o jo išlaikymas valstybei kasmet kainuoja apie 180 mln. eurų.

Didžiausią valstybės nekilnojamojo turto dalį sudaro mokslo (beveik 19 proc.), administracinės (17 proc.) ir gamybos bei sandėliavimo paskirčių (11,5 proc.) objektai. Daugiausia turto sukoncentruota Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Ataskaita akivaizdžiai parodė, kad dalis administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto (kurį visą sudaro daugiau nei 2 tūkst. objektų, bendras jo plotas siekia 1,79 mln. kv. m, o likutinė vertė – 950 tūkst. eurų), valdomas ir naudojamas neefektyviai.

„Dalis ministerijų valdo daugiau ploto nei reikia tiesioginėms jų funkcijoms vykdyti. Septyniose iš keturiolikos ministerijų vienam darbuotojui tenkantis bendras nekilnojamojo turto plotas yra didesnis nei nustatyti 28 kv. metrai, o aštuonių ministerijų išlaikymo sąnaudos viršija 36 eurų už kvadratinį metrą išlaikymo normatyvą“, - vardija S. Skvernelis.

Daugiausia – virš 69 kv. metrų vienam darbuotojui tenka Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, taip pat Ūkio (42,45 kv.m), Švietimo ir mokslo (37 kv.m), Užsienio reikalų (36,05 kv.m), Žemės ūkio (33,63 kv.m), Teisingumo (32 kv.m), Kultūros (30,12 kv.m) ir Socialinės apsaugos ir darbo (28,34 kv.m) ministerijose.

Didžiausios yra Vidaus reikalų ministerijos valdomo nekilnojamojo turto išlaikymo sąnaudos (64,27 euro už kv. m). Nustatytą 36 eurų už kv. m išlaikymo sąnaudų normą viršija Teisingumo (56,23 Eur),  Švietimo ir mokslo (50,30 Eur), Užsienio reikalų (41,38 Eur), Aplinkos (38,59 Eur), Žemės ūkio (37,13 Eur), Socialinės apsaugos ir darbo (36,94 Eur) bei Kultūros (36,80 Eur) ministerijos.

Be to, dalis nekilnojamojo turto yra išnuomotas (250 tūkst. kv.m,), perduotas ne viešajam sektoriui naudotis neatlygintinai panaudos pagrindais (238 tūkst. kv.m), yra laisvas ir nenaudojamas (196,8 tūkst. kv.m). Pats viešasis sektorius tuo metu rinkoje nuomojasi 71,7 tūkst. kv. m. ploto ir praėjusiais metais už jo nuomą sumokėjo 6,2 mln. eurų mokesčio. Už kitiems subjektams nuomojamą valstybės nekilnojamąjį turtą pernai gauta 7,4 mln. eurų nuomos mokesčio.

Ataskaita taip pat atskleidė, kad Lietuvoje ir net užsienio šalyse valstybės turto valdytojai vis dar disponuoja poilsio, gyvenamosios ir prekybinės paskirties objektais, nieko bendro neturinčiais su jų vykdomomis funkcijomis.

„Norėdami valstybės nekilnojamąjį turtą valdyti efektyviai privalome mažinti išlaikymo kaštus ir gauti grąžą. Privalome skatinti institucijas atsisakyti siauro žinybinio požiūrio, turto valdymo centralizavimą turime vykdyti ryžtingiau ir aktyviau. Turime atsisakyti valstybės funkcijoms vykdyti nereikalingo turto, o reikalingą naudoti už mažiausią kainą valstybės biudžetui. Tuo keliu ir eisime“, – teigia premjeras Saulius Skvernelis.

Daugiausia laisvo turto valdo Švietimo ministerija

Daugiausiai laisvo valstybės nekilnojamojo turto yra Švietimo ir mokslo ministerijos žinioje, rodo Turto banko ataskaita.

Šios ataskaitos duomenimis, daugiausia laisvo nekilnojamojo valstybės turto yra mokslo paskirties – iš viso apie 54 tūkst. kvadratinių metrų. Beveik 70 proc. šio ploto sudaro Švietimo ir mokslo ministerijos bei Vilniaus universiteto valdomi objektai.

Švietimo ir mokslo ministerija valdo daugiausiai laisvų objektų, kurių bendras plotas sudaro 33,2 tūkst. kvadratinių metrų. Tai mokyklos, mokymo centrai ir korpusai bei Kaune esantis kultūros centras. Turto banko duomenimis, 59 proc. ministerijos turimo nenaudojamo turto yra Kaune.

Vilniaus universitetas iš viso turi 20 tūkst. kvadratinių metrų laisvo ploto, kurį sudaro Vilniuje esančios laisvos institutų bei laboratorijų, mokymų korpusų patalpos.

Turto banko duomenimis, universitetai yra tarp didžiausių valstybės nekilnojamojo turto nuomotojų pagal bendrą išnuomotų patalpų plotą. Didžiausią plotą nuomoja Vilniaus universitetas – 22 tūkst. 283 kvadratinius metrus. Beveik visas šis nekilnojamas turtas, Turto banko duomenimis, yra Vilniuje, kiek mažiau nei pusę jo sudaro bendrovės „Thermo Fisher Scientific Baltics“ nuomojamos patalpos.

Antras – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, nuomojantis perpus mažiau – 10,7 tūkst. kvadratinių metrų patalpų. Beveik pusę šių patalpų sudaro žemės ūkio kooperatyvui išnuomota ferma.

Toliau sąraše – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, nuomojantys atitinkamai po 9,2 ir 8,9 tūkst. kvadratinių metrų patalpų.

Pirmą kartą parengta valstybės valdomo nekilnojamojo turto ataskaita trečiadienį bus pristatyta Vyriausybės posėdyje.

Ataskaitos duomenimis, valstybė turi daugiau nei 28 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas siekia 10,45 mln. kvadratinių metrų. Jo likutinė vertė siekia daugiau nei 3 mlrd. eurų, o išlaikymas kasmet kainuoja apie 180 mln. eurų.

Anot Vyriausybės, ataskaita akivaizdžiai parodė, kad dalis administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdomas ir naudojamas neefektyviai.