PO SAVAITĖS SU GALIMYBIŲ PASAIS VERSLININKAI STVERIASI UŽ GALVŲ: KAI KURIOS PARDUOTUVĖS – APYTUŠTĖS

Didžiosios parduotuvės, į kurias galima patekti tik su galimybių pasais, skaičiuoja sumažėjusią apyvartą, praneša LNK.

Kai kurios parduotuvės, tikrinančios galimybių pasus, atrodo taip: plotas didelis, tačiau pirkėjų čia vaikšto tik pavieniui.

„Turime 26 proc. kritimą tose parduotuvėse, kur buvo tikrinama, ir 12 proc. augimą tose, kuriose nebuvo tikrinama“, – sakė „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

Praėjus savaitei po naujai įsigaliojusios tvarkos, didieji prekybos tinklai mažiau prekių veža į dideles parduotuves, o daugiau – į mažas. Problemų kyla ir dėl darbuotojams tenkančio skirtingo krūvio.

„Vienose parduotuvėse darbuotojų perteklius, o kitose – trūkumas. Kai kuriuose miestuose mes greičiausiai perskirstysim, bet kai kur, kur yra tik didelė parduotuvė, mes neturime, kur jų perskirstyt“, – kalbėjo D. Dundulis.

Galimybių paso efektą didieji prekybos centrai labiausiai pajuto pirmąją dieną, tik įsigaliojus reikalavimui. Kai kurios parduotuvės sako, kad apyvarta krito du kartus. Kitos nesiryžta pateikti konkrečių skaičių.

„Anksčiau, iki ribojimų, į šitas parduotuves ateidavo daugiau nei 200 tūkst. žmonių per dieną, o dabar srautas sumažėjo 30 proc. Faktas, kad apyvartai įtakos tai tikrai turi“, – komentavo „Maximos“ atstovė ryšiams su visuomene Rima Aukštuolytė.

Iš daugiau nei 750 didžiųjų tinklų parduotuvių galimybių pasas tikrinamas beveik ketvirtadalyje. Tiesa, įsigaliojus naujai tvarkai, dalis pirkėjų pradėjo tiesiog apsipirkinėti internetu.

Dabar srautas sumažėjo 30 proc. Faktas, kad apyvartai įtakos tai tikrai turi.

„Apibendrinant visą savaitę, vis dėlto norėtųsi turėti omenyje ir elektroninę prekybą, kuri yra reikšminga mūsų prekybos tinklo dalis. Elektroninė prekyba augo daugiau negu 50 proc., daugiau negu perpus“, – teigė „Rimi Lietuvos“ viešųjų ryšių vadovė Gabrielė Šerėnienė.

Neabejojama, kad dabartiniai ribojimai vienaip ar kitaip paveiks ne tik prekybos centrus, bet ir gamintojus.

„Šiek tiek su nerimu stebime, kas bus per visą mūsų tiekimo grandinę, nes ateidami į prekybos centrą mūsų vartotojai, rinkdamiesi pas mus prekes, investuoja į tuos verslus, kurie tą produkciją siūlo“, – sakė G. Šerėnienė.

Skaičiuojama, kad šioje situacijoje iš didžiausių prekybos tinklų labiausiai laimi „Lidl“. Galimybių pasą reikia rodyti vos trijose šio tinklo parduotuvėse. 54 kitose tinklo parduotuvėse galima apsipirkti be paso. Pokyčių nepajuto ir mažieji prekeiviai miesteliuose bei kaimuose.

„Miestuose dauguma mūsų asociacijai priklausančių narių parduotuvių nėra arti didžiųjų prekybos centrų, todėl taip pat nepajuto kokio ryškesnio srautų ar apyvartos padidėjimo. Mūsų nuomone, srautų persiskirstymas vyksta tarp didžiųjų prekybos tinklų, kadangi kai kurių tinklų beveik visos parduotuvės neviršija 1500 kv. metrų prekybos ploto. Tikėtina, kad pirkėjai renkasi būtent tokias didžiųjų tinklų parduotuves“, – komentavo Nepriklausomų prekybos įmonių asociacija.

Tiesa, ne visų apsipirkimo  įpročius galimybių pasas pakeitė.

„Nieko nepakeitė, viskas tvarkoje. Tikrai nesudėtinga telefone išsisaugoti galimybių pasą ir jį parodyti“, „kur arčiau, ten ir važiuoju, jokių problemų“, – tikino kai kurie pirkėjai.

Prekybininkai sakė pasigendantys lygesnių konkurencijos sąlygų.

„Praėjusio karantino metu, kuomet konkurencijos sąlygos irgi nebuvo idealios, tuo metu galiojo kompensavimo schemos. Buvo kompensuojamas arba pajamų praradimas, arba išaugę kaštai. Kažkokia kompensavimo schema veikdavo. Dabar nėra jokių kompensavimo schemų ir yra nevienodos konkurencijos sąlygos“, – tvirtino Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija Sveikatos apsaugos ministerijai jau yra pateikusi pasiūlymą, kad parduotuvių, kuriose privaloma tikrinti galimybių pasus, plotas būtų padidintas iki 5 tūkst. kvadratinių metrų. Šis klausimas bus svarstomas kitą savaitę.