„Reikia tikėtis, kad konkursas įvyks sėkmingai, jeigu šiandien parlamentas pritars pateiktiems siūlymams projekto, VERT greičiausiai pradės organizuoti konkursą birželio mėnesį“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė R. Pocius.

„Tikslas yra turėti rezultatą iki šių metų pabaigos, nes valstybės pagalbos schema yra suderinta būtent šitam laikotarpiui“, – kalbėjo VERT pirmininkas.

Europos Komisija (EK) 193 mln. eurų vertės paramos schemą Lietuvai patvirtino užpernai, ją suteikti reikia iki 2025-ųjų gruodžio pabaigos.

Paramą numatyta 15 metų teikti kaip kintamąją priemoką, skaičiuojamą lyginant rangovo pasiūlyme nustatytą referencinę kainą ir elektros kainą rinkoje.

R. Pociaus teigimu, ekonominę parko analizę atlikusi VERT nustatė, kad objektas elektrą gali gaminti net ir tais laikotarpiais, kai to negali daryti sausumos vėjas ar saulės elektrinės.

„Lietuvoje yra apie 10 proc. arba 2,5 tūkst. valandų, kai ant žemės esantis vėjas gamina mažiau negu 10 proc. elektros energijos, tų pajėgumų, kuriuos turi, ir lygiai taip pat saulė nešviečia“, – aiškino R. Pocius.

„Jūrinis vėjas gamintų keletą kartą daugiau gamintų elektros energijos būtent tomis valandomis ir turėtų didžiulį teigiamą efektą energijos kainoms“, – teigė rinkos reguliuotojo vadovas.

Anot jo, nors investicijos į jūros elektrinių parko infrastruktūrą būtų beveik dvigubai didesnės nei į sausumos, jūros vėjas padėtų sutaupyti dujinių elektrinių generacijos kaštų.

„Visais praktiškai scenarijais jūrinio vėjo kaštai yra mažesni arba blogiausiu atveju lygūs naudoms, kurias gauna vartotojai“, – tikino R. Pocius.

Visais praktiškai scenarijais jūrinio vėjo kaštai yra mažesni arba blogiausiu atveju lygūs naudoms, kurias gauna vartotojai.

Skaičiuojant 15 metų skatinimo laikotarpiu, naujomis sąlygomis elektros tarifas didėtų 0,5 cento už kilovatvalandę (kWh), o per likusius 15 metų turėtų atvirkščią efektą – kaina mažėtų 0,5 cento už kWh.

Tuo metu buvęs energetikos ministras, pirmines šio elektrinių parko sąlygas parlamentui praėjusią kadenciją teikęs Dainius Kreivys pabrėžė, kad elektros gamyba jūroje Lietuvai padės mažinti brangaus elektros importo poreikį.

„Projektas yra labai reikalingas, suteikia galimybę turėti daugiau elektros turėti Lietuvoje, kad ateitų ir didesnė gamyba, ateitų duomenų centrai“, – LRT radijui kalbėjo politikas.

Seimas balsuoja dėl buvusio Seimo priimtų ir naujosios Vyriausybės pakoreguotų pernai lapkritį paskelbto antrojo 700 megavatų (MW) jūros vėjo elektrinių parko konkurso sąlygų.

Pagal ankstesnes sąlygas, vėjo parko kaštai vartotojams būtų įskaičiuojami per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos dedamąją, naujomis sąlygomis projektas būtų iš dalies kompensuojamas rangovo pelno mokesčiu už elektros pardavimą.

Anksčiau skelbta, kad per metus jis galėtų sudaryti apie 30 mln. eurų.

Taip pat paliekamas 15 metų valstybės skatinimo laikotarpis pagal vadinamąją contract for difference (angl. CfD) schemą, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengia investuotojui, didesnei – skirtumą grąžina vystytojas.

Įstatymu numatoma nuo 23 iki 8 metų trumpinti dėl infliacijos vykdomos sandorio indeksacijos kainos laikotarpį – tokiu būdu paramos projektui kaina, skaičiuojama, sumažinama 500 mln. eurų.

Planuojama, kad antrasis vėjo parkas Baltijos jūroje, geriausiu scenarijumi, pradės veikti 2033 m.

Lietuva iš viso planuoja turėti du jūros vėjo parkus. Pirmojo jūros vėjo parko rangovu 2023 m. tapo valstybės energetikos grupės „Ignitis“ įmonė „Ignitis Renewables“ su tarptautine partnere „Ocean Winds“.