Parengtu jo įsakymo projektu apibrėžiamos retų paukščių ir šikšnosparnių apsaugos nuo žalingo vėjo jėgainių poveikio taisyklės.

Pasak portalo, palyginus galiojantį dokumentą su P. Poderskio siūloma redakcija matyti, kad iš senojo 46 puslapių dokumento, reglamentuojančio paukščių apsaugą, naujame projekte liko vos 8, o dalis priemonių, saugojusių paukščius, dingo.

Pakeitimais numatoma atsisakyti privalomų atstumų iki saugomų paukščių lizdaviečių, pakeisti apsaugos logiką – statybos būtų neleidžiamos, jeigu institucijos įrodo, kad bus poveikis gamtai, taip pat atsisakyti numatytų aiškių minimalių stebėsenos laikotarpių, o Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos išvados taptų neįpareigojančios.

Įsakymo projektas praėjusią savaitę pateiktas derinti institucijoms, o jo rengėju nurodomas Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, nors pastarasis autorystės išsižada ir tikina, kad projektą parengė P. Poderskis. Pasak „15min“, tai patvirtina ir projekto lydraščio informacija.

Pats ministras liepos pabaigoje portalo žurnalistus tikino, kad rengiant įsakymą nedalyvaus, tačiau vėliau sakė, kad kur kas svarbesnės jo kompetencijos ir patirtis šioje srityje.

„Tai nėra lengva – turint specifinių žinių ir patirties, natūraliai norisi tiesiogiai padėti kolegoms. Kartais tokiose situacijose jautiesi tarsi baudžiamas už savo kompetenciją“, – dėstė P. Poderskis.

Ministras sako, kad tai bendras komandinis ministerijos darbas, o jis prisiėmė „lyderystę ir atsakomybę“, pabrėždamas energetinės nepriklausomybės ir aplinkosaugos svarbą.

Šiuo metu galiojantys reikalavimai dėl paukščių apsaugos, anot P. Poderskio, visiškai sustabdė vėjo jėgainių plėtrą.

Atsinaujinančių išteklių sektoriaus atstovai sako, kad planuojama keisti vėjo jėgainių poveikio paukščiams tvarka nestebino „gerąja prasme“, o aplinkosaugos specialistai situacijoje mato interesų konflikto regimybę.

Keičiama vėjo elektrinių poveikio paukščiams nustatymo tvarka trečiadienį neeiliniame posėdyje domėsis Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. 

Poderskis prašo išaiškinti, ar jis nesupainiojo interesų

Aplinkos ministras P. Poderskis sako paprašęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išaiškinti, ar jis galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus rengdamas naujas taisykles dėl vėjo elektrinių poveikio paukščiams ir šikšnosparniams.

Jis pažadėjo kol kas nepasirašyti įsakymo dėl naujų taisyklių.

„Jau kreiptasi (į VTEK – BNS). (...) Faktinio interesų konflikto esu išvengęs“, – Seimo Aplinkos apsaugos komitete trečiadienį teigė P. Poderskis. 

Iki tapdamas ministru jis vertėsi lobistine veikla, susijusia su vėjo jėgainių parkais.

Kreiptis į VTEK P. Poderskiui pasiūlė buvęs aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas. Jis taip pat siūlė komitetui įpareigoti ministrą nepasirašyti įsakymo dėl naujų poveikio aplinkai vertinimo (PAV) taisyklių, susijusių su vėjo elektrinių poveikiu paukščiams.

„Kad nebūtų pasirašytas laikinojo ministro, ne tarpuvaldžiu (...). Tai būtų griežta rekomendacija“, – komitete sakė S. Gentvilas.

Tačiau P. Poderskis pabrėžė, kad užteks ir žodinio sutarimo su komitetu: „Galime laikyti, kad sutarta. Laike nelabai ir spėtume.“

Tuo metu parlamentarė Aistė Gedvilienė priminė P. Poderskio pažadą siekiant išvengti bet kokios interesų konflikto regimybės nedalyvauti apsaugos nuo žalingo vėjo jėgainių poveikio paukščiams taisyklių pakeitimų procese.

„Jūs jau savo pažadą sulaužėte“, – komitete teigė ji.

Pasak S. Gentvilo, P. Poderskis yra deklaravęs maždaug prieš metus darytą lobistinę įtaką tuometiniam Seimo nariui socialdemokratui Gintautui Paluckui ir buvusiai energetikos viceministrei Daivai Garbaliauskaitei.

Pasak S. Gentvilo, P. Poderskis atstavavo vėjo elektrinių projektus plėtojančiai įmonei „Archstudija“.

„Atstovavote itin sudėtingam vėjo jėgainių projektui tarp Žuvinto ir Metelių ežerų, kur paukščių migracija itin intensyvi. Nuo to laikotarpio nepraėjus nei metams, nors privačių ir viešų interesų derinimas draudžia įsitraukinėti į veiklą, kur turėjote privačių užsakymų, asmeniškai imatės... Aplinkos ministerijoje to nėra buvę, kad pats ministras kaip rengėjas registruotų (projektą –  BNS). Taip, kaip dabar daroma, (...) – mažų mažiausiai į VTEK'ą, o potencialiai – ir į prokuratūrą. Kas žino, ar yra nutrūkę komerciniai santykiai tap jūsų ir buvusio užsakovo“, – kalbėjo S. Gentvilas.

P. Poderskis tikino, kad su buvusiais užsakovais „visi privatūs komerciniai santykiai yra seniai nutrūkę“.

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) komitetui pateikti duomenys rodo, kad nuo 2019-ųjų iki šių metų liepos vėjo jėgainių statyboms išduotos 1833 PAV išvados, o pagal jas pastatytų elektrinių galia siektų 12,15 tūkst. gigavatų (GW). 

„Nematome jokio mažėjimo (vėjo parkų statybų – BNS) ir nesuprantame, kam tą tvarką reikia atpalaiduoti, kad nieko nebereikėtų daryti, tik statyti statyti visur, nesaugant jokių saugotinų rūšių“, – posėdyje piktinosi A. Gedvilienė.

P. Poderskio teigimu, teigiama PAV išvada nereiškia, kad elektrinė bus statoma.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos vadovas Linas Sabaliauskas teigė, kad PAV taisyklių pokyčiai yra reikalingi, nes vėjo jėgainių statybų projektai vystomi ilgai – po kelerius metus: „Vidutinė trukmė yra ketveri metai. Yra ir aštuoneri“.   

Jis komitete teigė, kad Aplinkos ministerijos inicijuojami tvarkos pakeitimai leistų verslui įsivaizduoti žemėlapį, kur vėjininkų veiklai būtų taikomi ribojimai ir jie ten veiklos neplanuotų.  

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė informavo, kad dabar yra tik penki atvejai, kai vėjo jėgainių statytojai paskundė teismams poveikio aplinkai vertinimą. 

„Jie (vėjo jėgainių statytojai – BNS) išeina į teismus tik vienetiniais atvejais“, – teigė ji. 

Pasak jos, šešerių metų analizės duomenys rodo, kad Lietuvoje mažėja mažųjų erelių rėksnių ir juodųjų  gandrų. Tačiau R. Lapinskienė pabrėžė, kad kol kas neieškoma priežasčių, kodėl taip yra.

R. Lapinskienės teigimu, tam įtakos turi intensyvėjanti žemdirbystė, miškų kirtimai, elektros laidai ir vėjo jėgainių plėtra.

Pasak portalo „15min“, palyginus galiojantį dokumentą su P. Poderskio siūloma redakcija matyti, kad iš senojo 46 puslapių dokumento, reglamentuojančio paukščių apsaugą, naujame projekte liko vos 8, o dalis priemonių, saugojusių paukščius, dingo.

Tvarkos pakeitimais, Aplinkos ministerijos teigimu, tikimasi paspartinti vėjo parkų PAV ir sprendimų priėmimo procedūras, o diegiant naujas technologines priemones – išvengti paukščių ir šikšnosparnių žūčių prie elektrinių.

Pasak ministerijos, Europos Sąjungos ir Lietuvos duomenimis, paukščių ir šikšnosparnių žūtys nuo vėjo elektrinių nepatenka į sąrašą dešimties pavojingiausių jiems ūkinių veiklų, todėl siūloma atsisakyti tyrimų, atliekamų rengiant PAV dokumentus, ir monitoringo, kuris atliekamas jau pradėjus veikti elektrinėms.

Taip pat norima atsisakyti prevencinių priemonių ir kai kurių kriterijų, pagal kuriuos nustatomas šių elektrinių paukščių veisimosi, mitybos, migracijos ar kitose vietose daromas neigiamas poveikis. Išimtys būtų tik „Natura 2000“ ir pajūrio teritorijose.   

2021-aisiais planuota statyti 194 vėjo jėgaines, kurių galia – 1275 GW, 2022-aisiais – 331 (2256 GW), 2023-aisiais – 507 (3127 GW), pernai, kai įsigaliojo PAV reikalavimai dėl vėjo parkų poveikio paukščiams, – 359 (2704 GW).

Šiemet iki liepos PAV siekė 288 vėjo elektrinių, kurių galia – 2131 GW, statytojai.