POLITIKŲ KALBOS APIE KARĄ GĄSDINA INVESTUOTOJUS, DAR BRANGS IR MAISTAS

Kol politikai gąsdina karu, verslas skundžiasi, kad investuoti Lietuvoje nebesiryžta nei vietos, nei užsienio verslininkai. Vis dėlto – Lietuvos bankas situacijos nedramatizuoja, nors šiek tiek ir pablogino šių metų ekonomines prognozes. Šiemet vis dar brangs maistas.

„Klausimas, kas bus kitas taikinys. Mes turime nepamiršti, kad mes esame labai arti to“, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. 

Į tokius užsienio reikalų ministro pasisakymus vis jautriau reaguoja ne tik eiliniai piliečiai, bet ir verslas, kuris teigė, kad jau pajuto pasekmes. 

„Kuo labiau Lietuvos politikai eskaluoja tą temą, aš jau nekalbu apie užsienio investuotojų atsitraukimą, bet vietiniai investuotojai jau irgi išsigąsta tų kalbų. Jie mato grėsmę, bet nemato tų realių veiksmų, kaip bus su ja tvarkomasi. – kalbėjo „Eika Asset Management“ valdybos narė Indrė Dargytė. 

„Eika Asset Management“ atstovai skaičiuoja, kad didžioji dalis tiek smulkių, tiek stambių investuotojų – savo pinigų Lietuvoje investuoti nebenori.

– Jie ne tik prašo, kad nekilnojamasis turtas (NT) būtų perkamas užsienyje kuo toliau nuo Baltijos šalių zonos, bet net prašo mūsų iškelti fondų jurisdikciją, kurie šiai dienai yra Lietuvoje“, – pasakojo I. Dargytė.

„Kaimynų mes pasirinkti negalime. Ar situacija – ypatingai dramatiška? Aš taip negalėčiau pasakyti“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos banko vadovas siūlo žiūrėti į statistiką.

„Paskutiniai duomenys – praėjusių metų trečio ketvirčio. Mes matysime teigiamą balansą“, – tikino G. Šimkus.

„Bijau, kad jie mato praeitį, o mes matome ateitį. Matom, ką planuoja investuotojai. Kai mes renkame pinigus į fondus, tai jie jau dabar pasako, ar nori įeiti į projektus Lietuvoje. Nesakau, kad stos ekonomika, bet tam tikri apsisukimai mažės“, – tvirtino I. Dargytė.

Ekonomikos apsukos bus kiek mažesnės nei tikėtasi anksčiau. Tą rodo pabloginta Lietuvos banko prognozė. Bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų augti 1,6 proc. Tai – 2 proc. mažiau nei buvo prognozuojama.

Ekonomikos pagyvėjimui labiausiai trukdo paklausa eksporto rinkose, kur iki šiol neatsigaunama po infliacijos. Gyventojai labiausiai laukia maisto kainų mažėjimo.

„Dabar šiek tiek dujos atpigo, bet parduotuvėse nieko negaliu įvardinti. Nebent akcijos būna“, – kalbėjo moteris.

„Šiuo metu prekių kainos mažesnės nei buvo prieš metus. Jos mažesnės 1 proc. Tai natūralu, kad kai kurių prekių kainos nepasikeitė, kai kurių šiek tiek atpigo, kai kurių pabrango. Daugelis gyventojų to nejaučia todėl, kad per pastaruosius dvejus metus maisto produktų kainos pabrango 35 proc.“, – aiškino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nors infliacija šiemet užgesinta ir Lietuvoje sieks maždaug 1,6 proc. Prognozuojama, kad maistas vis tiek šiek tiek brangs.

„Praeitais metais derlius buvo prastesnis. Pasaulio rinkose situacija tokia, kokia yra. Ta kaina nusistovi ten“, – teigė G. Šimkus.

„Pabrangę kakavos pupelės, cukrus, kitos žaliavos, alyvuogių aliejus. Tų atskirų produktų brangimas – neišvengiamas. Viskas dėl brangstančių žaliavų“, – sakė N. Mačiulis.

Užtat šiemet turėtų pagerėti būsto įperkamumas. 

Matome, kad šešių mėnesių „Euribor“ – sumažėjęs 20 bazinių punktų. Tikėtina, kad ir toliau mažės.

„Skaičiuojama, kad Vilniuje įperkamo būsto plotas per metus padidės 10 kv. m. Tai vidutines pajamas gaunanti šeima gali įsigyti apie 50 kv. m. vidutinį būstą. Metų pabaigoje jis jau sieks beveik 60 kv. m.“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Šiuo metu jis žemiausias nuo 2009-ųjų. Tačiau atlyginimai auga, o NT kainos per metus beveik nesikeitė. Be to, vasarą Europos centrinis bankas turėtų mažinti palūkanų normas.

„Matome, kad šešių mėnesių „Euribor“ – sumažėjęs 20 bazinių punktų. Tikėtina, kad ir toliau mažės“, – sakė N. Mačiulis.

Anot Lietuvos banko, nedarbo lygis šalyje šiemet sieks 7 proc. Lietuvoje šiuo metu –1,5 mln. dirbančiųjų. Daugiausiai nuo įstojimo į Europos sąjunga. Tokie skaičiai dėl smarkiai išaugusių į Lietuvą atvykstančių užsieniečių srauto.

„Mes įvežtume daug nebrangios darbo jėgos, kuri kažką gamintų. Tai reikštų, kad ilgesnėje perspektyvoje menktų sąlygos darbo užmokesčio kilimui Lietuvoje“, – sakė  G. Šimkus.

Šiuo metu grįžtančių lietuvių – daugiau nei išvykstančių. Šiemet darbo užmokestis Lietuvoje turėtų augti kiek daugiau nei dešimtadaliu.