80 metų senjorė Irina tam, kad išgyventų, prekiauja turguje. Parduoda savoje žemėje augintus svogūnus, salotas, gėles ir dar vištų kiaušinius. 

30 kilometrų kelionė iki turgaus šįkart bus be nuostolių – viena pirkėja kaip reikiant patuštino Irinos prekystalį. Tačiau kaip seksis pragyventi toliau – nežinia.

Irina, kaip ir dar 600 tūkst. Lietuvos gyventojų pernai atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos. Tai reiškia, jog vienam asmeniui per mėnesį teko ne daugiau kaip 616 eurų, o šeimai su dviem vaikais – 1300. Tokių asmenų per metus padaugėjo procentiniu punktu. 

LNK stop kadras.

Lietuvoje skurdo rizikos riba brėžiama atsižvelgiant į vidutines šalies gyventojų pajamas. Kas jos neperžengia, suprask, skursta.

Skaičiuoti kiekvieną centą daugiausia tenka pensininkams, vienišiems tėvams. Tiesa, jų gretas pildo ir vaikai. Tačiau analitikams baisesnė takoskyra tarp miesto ir kaimo. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kaime skursta daugiausiai – 2024 metais netgi padidėjo 3,3 procentinio punkto“, – duomenimis dalinosi gyvenimo lygio ir užimtumo statistikos skyriaus vedėja Inga Daunaravičienė.

LNK stop kadras.

Ar statistika atspindi tikrą skurdą? Ekspertai aiškina, jog greičiau pajamų nelygybę. Socialinės išmokos ir pensijos auga, bet nepaveja turtingųjų pajamų augimo.

„Gyventojų pajamų augimas labai netolygus – dalis gyventojų sunkiai suduria galą su galu, o kiti jaučia, jog jų finansinė padėtis yra geriausia per visą istoriją“, – teigė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Pensininkų, bedarbių, vienišų motinų, negalią turinčių žmonių pajamos auga lėčiau nei vidutiniai atlyginimai“, – duomenimis dalinosi J. Navickė.

Dar 170 tūkst. gyventojų papuola į absoliutaus skurdo ribą – per mėnesį tenka 446 eurai. Tai reiškia, kad tokia suma padengia tik minimalius maisto ir paslaugų poreikius. 

Kam pinigų trūksta net šiltam patiekalui, kasdien šimtais ateina į labdaros valgyklą. 

„Keičiasi portretas – daugėja mamų, jaunų, benamystę patiriančių žmonių, taip pat emigrantų ir pabėgėlių“, – kalbėjo „Carito“ socialinio centro „Betanija“ vadovė Ingrida Radzevičė.

Absoliutaus skurdo lygis pernai ūgtelėjo dviem procentiniais punktais palyginti su užpernai. Ministerija žada sprendimus.

„Šių metų prioritetas yra sparčiau ir adekvačiau didinti „Sodros“ pensijas, ypatingai jų individualią dalį. Taip pat reikia nepamiršti pašalpos pensijų, kurios yra labai mažos“, – akcentavo socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja.

Ministrės patarėja siūlo ilginti ir nedarbo išmokas iki pensinio amžiaus žmonėms. Tačiau ekonomistai perspėja su išmokomis neprisižaisti.

„Jos leidžia palaikyti minimalų pragyvenimo lygį, bet neskatina grįžti į darbo rinką. Jei paimtume visą socialinių išmokų visumą, tai suma nėra tokia ir maža, kad automatiškai skatintų žmogų greitai sugrįžti į darbo rinką“, – tikino A. Izgorodinas.

O socialinio centro vadovė ragina nepamiršti ir žmogiškumo.

„Reikia žmogiško santykio ir buvimo su jais kartu, nes jie yra vieniši. Ne viskas remiasi į išmokas ir maistą“, – pabrėžė moteris.

Paradoksas, bet Lietuvoje skurdo rizikoje mažiausiai žmonių buvo per finansinę krizę 2009 m., kai šalyje mažėjo atlyginimai ir daug žmonių liko be darbo.