Prie savitarnos kasų – ir jaunimas, ir senjorai. Ne tik patogu, bet ir laiko sutaupo.

„Greičiau šiek tiek, man patinka pačiam viską pasidaryti“, – šnekėjo pašnekovas.

Kasininkas darbą atlieka už pirkėją, o savitarnoje mygtukus reikia spausti patiems.

„Malonu netgi“, – teigė pašnekovas.

Bet ne visiems...

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Visą laiką stringa, visą laiką pagalbos reikia prašyti. Esu vyresnio amžiaus, esu prijaučianti technologijoms, nėra problemos, bet nenoriu savitarnos“, – kalbėjo pašnekovė.

I. Ruginienė susirūpino, kad senjorams apsipirkimas savitarnos kasose kelia iššūkių.

„Ne visada įmanoma įžiūrėti, ką reikia paspausti, kaip reikia pasverti“, – nurodė socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Kasos, anot jos, vyresnio amžiaus žmonėms nepritaikytos.

„Labai žemos. Senjorui reikia labai lankstytis ir perkelti prekes“, – tvirtino I. Ruginienė.

Apsiperkant senjorams reikia pagalbos, o konsultantų, anot ministrės, per mažai.

„Prie savitarnos kasų konsultantas dirba išsijuosęs, po prakaitu, nes yra daugybė žmonių. Per šventes – dar didesnis krūvis“, – šnekėjo I. Ruginienė.

Ministrei antrina ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Apklausos rodo, su nepatogumais susiduria 4 iš 10 – 55-erių metų ir vyresni gyventojai.

„Netgi tokių emocinių bėdų, tarkime, jie nedrįsta klausti pardavėjos, kai mato, kad ji yra užsiėmusi, jog jiems pagelbėtų“, – pabrėžė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Marius Morkevičius.

Tačiau toli gražu ne visi senjorai jaučiasi tokie bejėgiai, kokius juos piešia ministrė ir valdininkai.

„Patogu, patogu, labai gerai“, – teigė vyras.

Moteris, paklausta, ar dažnai reikia pagalbos, atsakė: „Nelabai.“

„Patogu, bet nelabai mokame“, – tikino pašnekovė.

Prekybos centrai sako, kad savitarnos kasomis naudojasi tiek jaunimas, tiek ir vyresnio amžiaus pirkėjai.

„Pirkėjai yra, galima sakyti, pasiskirstę per pusę – tikrai tai nėra vien tik jaunesni žmonės, tikrai ir vyresni, ir senjorai renkasi savitarnos kasas“, – šnekėjo „Lidl“ atstovė Lina Skersytė.

„Kai kurie senjorai mėgsta ateiti į savitarnos kasas apsipirkti, kartais jiems reikia pagalbos, kartais ne, tačiau visuomet, jei yra toks poreikis, mūsų kasininkai padeda“, – aiškino „Maximos“ atstovas Titas Atraškevičius.

Ministerija mato ir kitą problemą. Ne visos parduotuvės turi fizines nuolaidų korteles. Esą, jei senjoras išmaniojo telefono neturi – nėra ir nuolaidos. Prekybininkai atkerta, kad ne visoms nuolaidoms reikia lojalumo programėlių.

„Turime turėti dar tuos senus variantus, kai ir fizinė kortelė, kitokiu gal būdu, bet tikrai senjorai gautų tas pačias nuolaidas“, – pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

„Reikėtų į tai atkreipti dėmesį, kad daug nuolaidų yra siūloma, kur tikrai nereikia lojalumo programėlės“, – teigė L. Skersytė.

I. Ruginienė konkrečių siūlymų, kaip pagerinti senjorų apsipirkimo galimybes, nepateikė, tačiau iš prekybos centrų pokyčių laukia iki rudens.