„Viskas priklausys nuo valstybių vadovų, nuo jų galimybių surasti kompromisą ir kantrybės. Žiūrint į mūsų derybinę praeitį, daugelis derybų trunka ir visą naktį, ir persikelia į kitą dieną. Charlie Michaelis yra pajuokavęs, kad jis uždarys valstybių vadovus tol, kol jie nepasieks susitarimo. Nežinia, ar šie senieji konklavos metodai bus taikomi, ar ne, tačiau, žinoma, visi supranta, jog laiko daug nebėra. (...) Nebėra laiko gaišti. Tam, kad ilgametis ES biudžetas pradėtų veikti 2021 metų pradžioje, mums reikalingas susitarimas kuo greičiau. Vėliau seks daug kitų procedūrinių techninių darbų, kurie reikalingi, kad skirtingi fondai pradėtų veikti. Todėl politinio sutarimo reikia čia ir dabar“, – Eltai sakė A. Pranckevičius.

Anot Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo, svarbu bus ne tik užkamšyti po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES biudžete susidariusią skylę, bet ir skirti pakankamai investicijų naujosioms sritims. Skaičiuojama, kad ES biudžetas dėl „Brexit“ per metus praras 13-14 mlrd. eurų.

„Europos Komisija tikisi, kad pavyks pasiekti proveržį šiose derybose šią savaitę, kadangi ES reikalingas modernus, ambicingas ir efektyvus biudžetas, kad pasiektume savo tikslus, ypatingai vykdant Europos „žaliąjį kursą“, kuriant skaitmeninę Europą, rūpinantis ekonomikos augimu ir saugant mūsų išorės sienas. Dėl to labai svarbu ne tik pačio biudžeto dydis ir galimybė padengti tą finansinę skylę, kurią paliko Jungtinė Karalystė su išėjimu, bet kartu ir turėti pakankamai naujų investicijų naujosioms sritims, kurios garantuos ES ateities augimą nuo skaitmeninių technologijų iki žaliųjų inovacijų“, – Eltai sakė A. Pranckevičius.

Jo teigimu, Lietuvai bus aktualios ir Teisingo perėjimo fondo lėšos, kuriomis šalys bus skatinamos pereiti prie žaliosios ekonomikos.

 „Čia tikrai mes džiaugiamės, kad naujausiame pasiūlyme yra išlaikytas tikslas skirti 25 proc. viso biudžeto būtent klimato politikos tikslams. Taip pat džiaugiamės, kad į jį yra įtrauktas Teisingo perėjimo fondas, 7,5 mlrd. eurų naujų pinigų, kurie būtų skirti tiems regionams, kuriems bus sunkiausia pereiti nuo iškastinio kuro iki atsinaujinančios energetikos ekonomikos modelio. Kaip žinia, ir Lietuvai šis fondas yra aktualus, nes Lietuvai yra numatyti 27 mln. eurų būtent tiems regionams, kuriuose ta tranzicija gali būti sudėtingiausia“, – teigė A. Pranckevičius.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Briuselyje dalyvauja Europos Vadovų Tarybos darbo sesijoje, kurioje bus aptarta 2021-2027 metų daugiametė finansinė programa.

Prezidentūra prieš vizitą informavo, jog Lietuva pasisako už 1,11 proc. BNP (bendrųjų nacionalinių pajamų) indėlį į ES biudžetą.

Prezidentūra pranešė, kad Lietuva laikysis nuoseklios pozicijos ir pasisakys už didesnį finansavimą sanglaudos politikai bei žemės ūkiui. Taip pat pažymės būtinybę laikytis 2013 metų Europos vadovų sutarimo dėl tiesioginių išmokų lygio visoms valstybėms narėms taikymo jau nuo 2021 metų ir tiesioginių išmokų ūkininkams suvienodinimo su ES vidurkiu svarbą.

Ketvirtadienį Baltijos šalių žemdirbiai dalyvauja protesto akcijoje Briuselyje dėl didesnių tiesioginių išmokų pagal ES bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP). Proteste dalyvauja 170 ūkininkų iš Lietuvos.