Vertina kaip komfortą

Biudžeto pajamos kitais metais augs 16,8 proc., iki 21 mlrd. eurų, išlaidos – 18,9 proc., iki 27,5 mlrd. eurų (su ES lėšomis).

Numatomas valstybės biudžeto deficitas sieks 2,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), valdžios sektoriaus skola sudarys 45,1 proc. BVP (augs apie 5 proc.)

Grynosios valstybės išlaidos kitąmet augs 5,2 proc. (2,39 mlrd. eurų).

Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, nepaisant geopolitinių iššūkių, taip pat vidinių problemų: visuomenės senėjimo, ganėtinai aukšto struktūrinio nedarbo lygio, Lietuvos ekonomika auga ir vystosi.

„Matome, kokiais tempais auga mūsų biudžetai, dviženkliai skaičiai. Turbūt galime pasidžiaugti: tai atspindi, kad ekonomika vystosi, auga ir tikrai turime komfortą sudaryti biudžetus, kai nereikia nuo nieko nurėžti, dar galime kažką dalyti ir didinti. Tai iš tiesų yra didelis komfortas ir didelis visos šalies pasiekimas“, – teikdamas biudžeto projektą Seimo tribūnoje sakė K. Vaitiekūnas.

Seime antrus metus bus svarstomas trimetis – 2026–2028 m. laikotarpio – šalies biudžetas.

Augs pensijos ir atlyginimai

Kitų metų valstybės biudžete planuojama rekordiškai didinti gynybos finansavimą – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimams projekte skirta 5,38 proc. BVP, arba 4,79 mlrd. eurų.

Minimali mėnesio alga (MMA) turėtų augti daugiau kaip 69 eurais atskaičiavus mokesčius – iki 1 153 eurų prieš mokesčius.

Pensijos kitąmet didinamos 12 proc. – vidutinė senatvės pensija augs 80 eurų (nuo 670 iki 750 eurų), su būtinuoju stažu – 90 eurų (nuo 720 iki 810 eurų). Pensijoms didinti kitais metais planuojama skirti 388,4 mln. eurų.

Gyventojų pajamų augimui, keliant atlyginimus ir daliai viešojo sektoriaus darbuotojų, bus skiriama 438,4 mln. eurų.

Statutinių pareigūnų – ugniagesių, policininkų, pasieniečių, Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos, Muitinės departamento darbuotojų – atlyginimams papildomai numatyta 24,1 mln. eurų, kultūros įstaigų ir meno darbuotojams – 12 mln. eurų, rezidentams – 10,6 mln. eurų, kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams – 9,5 mln. eurų.

Mokytojų, mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų, sporto trenerių atlyginimams biudžete numatyta 148,8 mln eurų, medikų – 148 mln. eurų.

Labiausiai vidutiniai atlyginimai, atskaičiavus mokesčius, kitąmet turėtų augti rezidentams – 313 eurų (12,6 proc.), slaugytojams – 127 eurais (8 proc.), statutiniams pareigūnams – 110 eurų (5 proc.)

G. Skaistė priekaištavo, kad opozicija mokesčių pakeitimus palaikė patikėjusi, kad šios lėšos bus skirtos tiesiai gynybai finansuoti, o dabar valdantieji esą išduoda pasitikėjimą.

Sparčiau – 5,4 proc. –  bus indeksuojamos socialinės paramos išmokos (šiemet – 0,9 proc.) Vienkartinė išmoka vaikui didės 266 eurais (iki 1 036 eurų), vaiko išlaikymo išmoka – 59 eurais (iki 185 eurų).

Finansavimas keliams kitąmet sieks 815,5 mln. eurų, iš šių lėšų Valstybės kelių fondą sudarys 178,8 mln. eurų, Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP) – 436,6 mln. eurų, ES finansinė parama sieks 200,1 mln. eurų.

Uždavė klausimų

Finansų ministrui pristačius valstybės biudžeto projektą, parlamentarai kėlė klausimų dėl jame numatyto gynybos finansavimo, taip pat naujų mokesčių įvedimo ir sprendimų dėl dyzelino akcizo augimo.

„Aušrietis“ Artūras Skardžius kėlė klausimą, kodėl Vyriausybė neplanuoja įvesti mokesčio bankams.

Atsakydamas ministras teigė, kad bet koks papildomas apmokestinimas gali didinti finansinę naštą vartotojams, kuriems bankai perkeltų papildomus mokesčių kaštus, be to, papildomas apmokestinimas jau galiojo per solidarumo įnašą – jis baigia galioti šiemet, dėl mažesnių palūkanų sumažėjus bankų pelnams.

„Šios Vyriausybės vienas prioritetų – kapitalo rinkų plėtra ir didesnė konkurencija bankų sektoriuje“, – Seimo salėje sakė K. Vaitiekūnas.

Opozicijai priklausantis liberalas Eugenijus Gentvilas teigė, kad jo frakcija patenkinta biudžeto projekte numatytu gynybos finansavimu, kėlė klausimų, kaip dėl šių lėšų vyko derybos koalicijoje.

„Žiūrime rezervuotai, bet iš esmės esame patenkinti“, – Seimo salėje sakė politikas.

Konservatorė Gintarė Skaistė priekaištavo, kad opozicija pavasario sesijoje priimtus mokesčių pakeitimus palaikė patikėjusi, kad šios lėšos bus skirtos tiesiai gynybai finansuoti, o dabar valdantieji esą išduoda pasitikėjimą.

„Tikrai nesijaučiame, kad išduodame pasitikėjimą – kaip tik suteikiame daug daugiau pasitikėjimo Krašto apsaugos ministerijai panaudoti pinigus mūsų gynybai, […] neskirstant jų į tam tikras eilutes“, – sakė K. Vaitiekūnas.

Demokratas Algirdas Butkevičius abejojo, kuo paremtas biudžete numatytas, pasak politiko, optimistinis pajamų augimas.

„Biudžeto pajamų augimui įtaką padarė auganti ekonomika ir priimti diskreciniai sprendimai, t. y. mokestiniai pakeitimai“, – jam sakė K. Vaitiekūnas.

Jau skelbta, kad kitais metais planuojama laikinai stabdyti akcizų CO2 dedamosios didinimą dyzeliniams degalams – tai biudžetui turėtų kainuoti apie 60,6 mln. eurų.

„Nemuno aušros“ atstovas Aidas Gedvilas teigė, kad po anksčiau priimtų sprendimų Lietuvoje kelti akcizą smarkiai krito degalų pardavimas, šalis tapo nekonkurencinga regione.

K. Vaitiekūno teigimu, sprendimas kitąmet sulėtinti degalų akcizo augimą yra subalansuotas.

„Dyzelinių degalų pardavimas išties yra sumažėjęs apie 10 proc., kai buvo planuota apie 6 proc., bet pajamų iš šio akcizo, iš dyzelinių degalų, yra surenkama daugiau nei 2024 m., bet mažiau, nei buvo planuota 2025 m. Taip, išties buvo šiek tiek per greitai padidintas akcizas – per greitai, nes aplinkinės valstybės tokios politikos nesiėmė“, – aiškino finansų ministras.

Seimas po pateikimo pritarė kitais metais dyzelino akcizą didinti 6,5 proc. – nuo 519,6 iki 553,6 eurų (už 1 tūkst. litrų) – tai galutinę dyzelino kainą keltų 4 centais už 1 l.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Viktoras Fiodorovas prieš projekto pateikimą akcentavo, kad tokiais siūlymais Vyriausybė nesilaiko duotų pažadų.

„Yra sustabdoma kintama akcizo dalis – be abejo, tai yra dalinis sprendimas. Tačiau šie sprendimai taip pat yra gana brangūs – šitas pristabdymas […] kainuotų 61 mln. eurų. […] Tačiau tai turbūt subalansuotas sprendimas, žiūrint į vidaus vartojimą“, – atsakydamas tikino finansų ministras.

„Valstietė“ Ligita Girskienė kėlė klausimą, kodėl kartu su sprendimais dėl dyzelino akcizo nesiūloma kelti šių mokesčių tabakui ir alkoholiui.

Finansų ministro teigimu, šių akcizų augimas yra užprogramuotas trimečiame plane, o daugiau juos didinti šiuo metu nebūtų tikslinga.

„Galime įsivertinti tą brangimą, kuris yra užprogramuotas užpraeitos Vyriausybės. Čia reikia pabrėžti: mes regione šiek tiek išsiskiriame didesniais akcizais alkoholiui ir tabakui, todėl net jei erdvės yra juos šiek tiek didinti, […] gal ne tiek daug“, – tikino finansų ministras.

Du mėnesiai

Po pateikimo biudžeto projektas bus svarstomas parlamento komitetuose, pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitete (BFK).

Iki lapkričio 10 d. kiti Seimo komitetai BFK teiks siūlymų dėl biudžeto projekto, o lapkričio 25 d. parlamento salėje numatytas pirmasis projekto svarstymas.

Valstybės biudžetas parlamente bus svarstomas dviem stadijomis – antrasis svarstymas turėtų įvykti iki gruodžio 9 d., paskutinis balsavimas dėl valstybės biudžeto projekto turėtų įvykti iki gruodžio 23 d.

Siūlymų biudžetui gali teikti piliečiai ir kitos suinteresuotos grupės, Seimo nariai, išvadas dėl projekto iki lapkričio 7 d. pateiks Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas.

Po priėmimo Seime valstybės biudžeto projektą per dešimt dienų turi pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.