Šį rudenį gyventojai su nerimu laukia pirmų jau didesnių sąskaitų už šildymą. Valstybės pastangos palengvinti būsimą finansinę naštą taip ir liko tik kalbomis.

Šilumininkai taip pat neslepia: atėjo brangiausias šildymo sezonas. Vakar jie su mokslininkais ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nariais visą dieną diskutavo dėl šilumos kainų ir sprendė galvosūkį, kaip išbristi iš susidariusios padėties. Būdų sumažinti šildymo išlaidas yra, tačiau šiemet ką nors pakeisti jau vėlu. Taigi šią žiemą teks sukandus dantis mokėti arba sėdėti šaltuose namuose.

VKEKK pirmininkas Virgilijus Poderys vakar vėl pakartojo, kad šilumos kainų mažinti nebėra iš ko, mat pabrangus dujoms šilumininkai ir taip skaičiuoja milijoninius nuostolius, kai kuriems jų bankai jau neduoda paskolų: "Savivaldybės mus spaudžia, kad apribotume šilumininkų pelną, bet iš kur, kai jie pernai turėjo per 100 mln. nuostolių."

VKEKK vadovas pasiūlė vieną trumpalaikę priemonę sumažinti šildymo sąskaitoms. Anot jo, būtų galima padidinti PVM tarifą už šildymą pasiturintiems gyventojams, o iš to kompensuoti šilumą neturtingiesiems. Jis taip pat siūlo rimtai svarstyti galimybę šilumos kainas perskaičiuoti kas mėnesį, atsižvelgiant į kuro kainų pokyčius. Tiesa, pripažino, kad vartotojams to būtų maža.

Pagrindiniai būdai gerokai sumažinti sąskaitas už šildymą – modernizuoti daugiabučius namus ir naudoti alternatyvų kurą.

Lietuvos savivaldybių asociacijos Aplinkos ir energetikos komiteto pirmininkas, Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys pasiūlė ir kitų būdų apkarpyti išlaidas.

Anot jo, planuojamos investicijos neturėtų būti įskaičiuojamos į kainą. Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens vartotojams galima būtų taikyti 0 proc. PVM tarifą.

Reikia ieškoti papildomų finansavimo šaltinių daugiabučiams modernizuoti ir paspartinti dokumentų, būtinų ES paramai šilumos ūkiui gauti, rengimą. Visa tai jau esą trunka kelerius metus, o dokumentai vis dar guli valdininkų stalčiuose.