„Solidarumo mokestis nėra tikslingas, nes jis fiksuoja per greitai augantį pelną ir tik tada įsijungia bei duoda efektą. Bankai šiandien moka 20 proc. bazinį juridinių asmenų pelno mokestį, kuris yra didesnis nei kitų ūkio sektorių. Taip pat matome didesnį bankų vaidmenį uždirbus tuos pinigus, finansuojant gynybos ir infrastuktūros fondus, kuriuos valstybė valdys per ILTE“, – penktadienį po susitikimo Šiauliuose žurnalistams sakė premjeras.

Nepaisant to, G. Paluckas mano, kad bankai turi prisiimti daugiau rizikos ir dažniau išduoti paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui, kurio paraiškos, pažymi premjeras, Lietuvoje yra atmetamos dažniausiai iš visos Europos Sąjungos.

„Tikrai manome, jog šalyje veikiančių bankų tinklas savo viešąjį vaidmenį dar turės atlikti. Tikrai yra rimtų problemų su mūsų bankų apetitu rizikai, kadangi smulkus ir vidutinis verslas negauna kreditavimo“, – teigė ministras pirmininkas.

„Bankų vadovai sako, kad jei tam tikros paskolų išdavimo rizikos nebus pasidalintos su valstybe, jų paskolų portfelis smulkiam ir vidutiniam verslui – nedidės. Čia reikia surasti bendradarbiavimo mechanizmą“, – bankų poziciją atskleidė G. Paluckas.

Ketvirtadienį Lietuvos bankas (LB) paskelbė, kad šalyje veikiančių komercinių bankų pelnas dar labiau išaugo ir 2024 m. viršijo 1 mlrd. eurų. Į tai reaguodamas R. Žemaitaitis teigė, kad koalicijoje kalbės apie bankų solidarumo mokesčio pratęsimą.

Tikrai manome, jog šalyje veikiančių bankų tinklas savo viešąjį vaidmenį dar turės atlikti.

„Panašu, kad koalicijoje reikės kalbėti apie bankų solidarumo mokesčio pratęsimą. Verslas aiškina, kaip sunku prieiti prie pinigų, žmonės regionuose neturi galimybės pasiimti savo pinigų, nes bankomatai už 20-30 km.  O būgnų tūzai toliau sau riebiai gyvena“, – „Facebook“ įraše dalinosi Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas.

ELTA primena, kad 2023 m. gegužės pradžioje Seimas priėmė Finansų ministerijos pasiūlytą Laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymą.

Įstatymo projektu buvo nustatytas laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydis, gautų lėšų panaudojimo tikslas, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarka.

Įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ar sukūrimo projektams finansuoti.

Palaikymą bankų solidarumo įnašui tuomet išreiškė Seimo opozicija, o jo nepalaikė absoliuti dauguma Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos frakcijų atstovų.

Buvo prognozuojama, kad dėl bankų solidarumo įnašo 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.

Laikinas solidarumo įnašas taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.