Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis šią idėją pavadino utopine, o Maistininkų profesinės sąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas siūlo pradėti nuo darbo savaitės trumpinimo – nuo 40 iki 35 valandų.
Kaip kairioji valdžia gins dirbančiuosius? Keturių dienų darbo savaitė – kelias į laimingesnę visuomenę, o gal pavojingas Lietuvai eksperimentas?
Prastas sprendimas
Seimo narys Tomas Tomilinas pastebi, kad kai kurios įmonės jau pereina prie tokio modelio ir, jo žiniomis, darbuotojų apklausos rodo, kad jie yra patenkinti. Tačiau, Seimo nario įsitikinimu, jau nuo kitų metų įvesti tokį scenarijų visoje šalyje būtų prastas sprendimas.
„Protingas scenarijus būtų, jei eitume link to aktyviai skatindami sektorinius susitarimus ir jei prasidėtų diskusijos dėl jungtinės direktyvos, kad visa Europa link to eina. Lenkija jau diskutuoja apie tai, daro eksperimentus su šimtais įmonių, Islandai daro bandomuosius projektus, ir daugiau valstybių tą daro. Lenkijos ekspertai kalba, kad dabar pats laikas apie tai šnekėti“, – sakė T. Tomilinas.
Visgi jis skatina žvelgti ir į kitą pusę: dėl dirbtinio intelekto įsigalėjimo, sako Seimo narys, šalyje greitai atsiras daug bedarbių, žmonėms reikės galimybių realizuoti save, tad trumpesnė darbo savaitė nebūtinai pasiteisintų.
„Mano manymu, ta penkta diena turėtų būti skirta ne pramogoms, o kvalifikacijos kėlimui. Tada būtų naujas impulsas ekonomikai“, – svarsto Seimo narys. Jis priduria, kad pirmiausia reikėtų diskutuoti ne apie darbo savaitės trumpinimą, o sureguliuoti suminės darbo laiko apskaitos
sistemą, nes dabar yra taip, kad daug žmonių dirba itin dideliu krūviu ir negauna už tai deramo atlygio.
Žmonėms svarbu užsidirbti
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis tokią iniciatyvą vertina neigiamai. Tokią sistemą jis vadina utopija ir sako, kad diskusijoms apie trumpesnę darbo savaitę dabar nei laikas, nei vieta.
„LRT darė apklausą ir aš buvau nustebęs, kad ne visi sutiktų dirbti mažiau, o uždirbti tiek pat. Vadinasi, žmonės supranta, kad kalba eina ne tik apie darbuotojus, bet ir apie vartotojus. Mes turėtume pakeisti savo mąstymą. Esame įpratę gyventi penkių darbo dienų režimu – paslaugos, mokykla. Tai arba turėtume papildomai atsivežti milijoną darbuotojų, kad jie dirbtų vietoje tų, kurie nedirba, kas yra nerealu, arba turime turėti daugiau pinigų, kad žmonės sutiktų dirbti tą penktą dieną už dvigubai didesnį užmokestį, o tai prasilenkia su bet kokia ekonomine logika“, – dėstė A. Romanovskis.
Diskusiją apie keturių dienų darbo savaitę jis vadina populistine ir keista. Jo teigimu, ne laikas kalbėti apie tokią hedonizmo formą, kai Ukrainoje vyksta karas, yra iššūkių dėl muitų.
„Pateiksiu kitą pavyzdį – daug darbuotojų neina atostogauti, nors darbdaviai ragina ilsėtis. Žmonės kaupia tas dienas, nes nori gauti daugiau atostoginių. Vadinasi, atlyginimas ir pajamos žmonėms yra esminis dalykas. Net labiausiai išsivysčiusios visuomenės nekalba apie keturių dienų darbo savaitę“, – teigė verslo atstovas.
Paskatintų atsisakyti nereikalingų profesijų
Vilniaus universiteto ekonomistas, prof. Romas Lazutka į šią diskusiją įpila žibalo sakydamas, kad trumpesnė darbo savaitė galėtų paskatinti atsisakyti kai kurių profesijų, kurios, jo teigimu, nėra itin naudingos.
„Yra prikurta daug nereikalingų darbo vietų. Didelė dalis veiklos, kuri nereikalinga, išpopuliarėjo. Pavyzdžiui, komunikacijos specialistai. Ką jie daro? Jie ne pristato informaciją, o
ją slepia. Prieš 20 metų buvo galima paskambinti į „Sodrą“, kokią nors inspekciją ir t. t. ir paklausti to, kas neaišku. Dabar yra atskira armija viešųjų ryšių specialistų, kurie pateikia informaciją taip, kad apsaugotų įstaigos reputaciją, o ne taip, kad žmogus sužinotų tai, ką nori sužinoti. Jei būtų spaudimas trumpinti darbo laiką, gal būtų apsivaloma nuo tokių darbų“, – sakė R. Lazutka.
Profesorius teigia, kad dabar į šį klausimą žiūrima siaurokai – kiekvienas remiasi asmenine perspektyva. Bet iš tiesų, sako jis, tai daug sudėtingesnė tema, ir pažymi, kad ne visiems žmonėms brangus laisvas laikas – tie, kurie uždirba mažiau, norėtų dirbti daugiau ir daugiau uždirbti.
Išaugtų nedarbo lygis
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis primena, kad keturių dienų darbo savaitė nėra tokia jau naujiena – ir dabar yra, ir prieš dešimtmetį buvo įmonių ir darbuotojų, dirbančių daug lankstesniu grafiku. Tačiau jis akcentuoja, kad negalima suabsoliutinti ir tokio modelio pritaikyti be išimties visiems.
„Kad suprastume, kokios problemos iškiltų, jei bandytume tokį modelį įvesti nacionaliniu lygmeniu, reikia galvoti apie atskiras profesijas ir darbo vietas. Pavyzdžiui, gydytojai, mokytojai. Kas nutiktų, jei jų darbo savaitė būtų trumpesnė? Šių specialistų ir dabar trūksta. Jei jie nenorėtų dirbti viršvalandžių, tai būtų ilgesnės eilės gydymo įstaigose, neaišku, kas vyktų su mokymo procesu“, – anot N. Mačiulio, dar labai toli iki to, kad būtų galima nacionaliniu lygmeniu pereiti prie viena diena trumpesnės darbo savaitės.
Ekonomistas išskiria ir kitą problemą. Jo teigimu, sutrumpinus darbo savaitę Lietuva kaip šalis taptų nekonkurencinga, žlugtų daug įmonių ir gilėtų nedarbo problema.
„Kiekviena įmonė stengiasi dirbti maksimaliai greitai ir efektyviai. Jeigu kažkas iš išorės, kas nesupranta veiklos specifikos, staiga sutrumpintų darbo savaitę, kiltų rimtų problemų. Jei tai vyktų visame pasaulyje, problemos nematau, Lietuvos konkurencingumas nenukentėtų. Bet tai nevyksta visame pasaulyje. Kai kuriose valstybėse, su kuriomis Lietuva konkuruoja, pavyzdžiui,
Kinijoje, yra šešių dienų darbo savaitė. Lietuvos konkurencingumas nukentėtų, žlugtų įmonės ir didėtų nedarbo lygis“, – prognozavo N. Mačiulis.
Išbando praktiškai
Keturių dienų darbo savaitę turinčios įmonės „Gijos“ Žmonių ir komandos vadovė Rūta Baleišienė pasakoja, kad tokiu principu įmonė dirba jau penktus metus. Ji pabrėžia, kad prie tokio modelio nebuvo pereita staiga – pirmiausia vyko bandomasis projektas, patys darbuotojai labai įsitraukė mokydamiesi suaktyvinti savo darbą, kad per keturias dienas pasiektų tą patį rezultatą kaip per penkias dienas.
Ji priduria, kad nėra taip, jog keturių dienų darbo modelis būtų įgyvendintas 100 proc., nes yra pozicijų ir darbų, kur reikia nuolatinio darbuotojų buvimo. Keturias dienas per savaitę dirba apie 80 proc. organizacijos darbuotojų.
„Nėra taip, kad darbo sutartyse sumažinom valandų skaičių, mes tiesiog turime vidinį susitarimą, kad penktadienis, ta viena diena, yra budėjimo diena. Mes galime nuspręsti, kur tuo metu būsime, bet turime būti pasiekiami, jei prireiktų“, – įmonėje „Gijos“ taikomą darbo modelį paaiškino R. Baleišienė.
Paskutinio įmonės tyrimo duomenimis, 97 proc. darbuotojų tokį modelį vertina labai teigiamai ir norėtų tęsti toliau.
„Dalis darbuotojų sako, kad kartais pajaučia daugiau streso, nes tos keturios dienos labai intensyvios. Bet sunku vertinti, koks buvo streso lygis prieš tai, juk ir dirbant penkias dienas gali kilti stresinių situacijų. Būna sunkesnių dienų, bet iš principo darbuotojai vertina labai teigiamai, nes turi daugiau laisvo laiko ir gali spręsti, kaip jį panaudoti“, – džiaugiasi R. Baleišienė ir priduria, kad perėjus prie tokio modelio įmonės rezultatai nenukentėjo.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
(be temos)