Šiuos Lietuvos banko ir Valstybės gynybos fondo įstatymų pakeitimais nustatyta, kad kasmet visos centrinio banko pelno įmokos, likusios skyrus būtiną jų dalį LB kapitalui, bus mokamos į valstybės biudžetą, o į Valstybės gynybos fondą pervedama visa suma, viršijanti 14 mln. eurų ribą. Anksčiu į biudžetą buvo skiriama 70 proc. 3 metų LB pelno vidurkio.

Anot Prezidentūros, ši finansinė riba, nustatyta vertinant centrinio banko ankstesniu finansiniu laikotarpiu į valstybės biudžetą pervestą pelno įmoką.

Kaip aiškina G. Nausėda, šios lėšos svarbios norint iki 2030 m. suformuoti nacionalinę diviziją.

„Nacionalinės divizijos suformavimas iki 2030 metų yra gyvybiškai svarbus tikslas Lietuvai. Finansinių resursų sutelkimas socialiai atsakingu būdu yra neatsiejama šio tikslo įgyvendinimo dalis. Džiaugiuosi valstybės institucijų susitelkimu ir visų vienybe apsisprendžiant padidinti efektyviai veikiančio Lietuvos banko pelno įmoką į biudžetą ir didžiąją šios sumos dalį skirti gynybai“, – teigia šalies vadovas.

Nacionalinės divizijos suformavimas iki 2030 metų yra gyvybiškai svarbus tikslas Lietuvai. Finansinių resursų sutelkimas socialiai atsakingu būdu yra neatsiejama šio tikslo įgyvendinimo dalis.

Anot Prezidentūros, remiantis Lietuvos banko informacija, Lietuvos bankui 2024 metai buvo finansiškai sėkmingi, todėl šiemet į valstybės biudžetą bus pervesta išskirtinai didelė įmoka ir atitinkamai didžioji jos dalis – į Gynybos fondą.

Kaip ELTA skelbė anksčiau, LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus anksčiau sakė, kad vien šiemet už 2024-uosius šalies biudžetas iš viso galėtų pasipildyti apie 300 mln. eurų.

Iš jų apie 130 mln. eurų būtų surenkama iš pelno įmokos, o apie 160 mln. eurų – už maksimalias LB nustatytas palūkanų normas už valstybės laikomas lėšas.

Kaip yra teigęs prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius, tikimąsi, didesnė lėšų dalis gynybos fondą pasiektų jau šių metų gegužės pradžioje.

Papildomos lėšos būtų skirtos Lietuvai siekiant gynybai iki 2030-ųjų skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10–12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.

Tokį sprendimą VGT priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.