„Čia nėra galimybės kažkaip eksperimentuoti, nes jeigu ji būtų, jeigu būtų galimybė traktuoti, kaip mums patinka, vienokias ar kitokias išlaidas, tai patikėkite, visos NATO valstybės šiandien turėtų 7, 8 proc. gynybos finansavimui nuo bendrojo vidaus produkto (BVP)“, – LRT televizijai ketvirtadienį sakė šalies vadovas.

Taip prezidentas kalbėjo opozicijos politikams ir verslui nuogąstaujant, jog Vyriausybė gali gudrauti po gynybos finansavimu „pakišdama“ dvigubos paskirties projektus, pavyzdžiui, kariuomenei reikšmingus kelius.

Prezidentas priminė, jog Aljanso šalys šiemet Hagoje sutarė dėl įsipareigojimo skirti 5 proc. BVP su saugumu susijusioms išlaidoms.

Šį skaičių sudaro 3,5 proc. BVP pagrindinėms gynybos išlaidoms ir 1,5 proc. BVP įvairesnio pobūdžio sritims, pavyzdžiui, infrastruktūrai ir kibernetiniam saugumui.

„Lietuva aiškiai pasakė: nieko neskirstysim, skirsime bent 5 proc. BVP gynybai ir čia turėtume mes padėti tašką“, – tikino G. Nausėda.

Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras trečiadienį LRT teigė girdėjęs apie politikų norą savivaldybėse investuoti į trinkeles, tai pateikiant kaip gynybos stiprinimą. Jis ironizavo, kad trinkelės nėra tinkamas įrankis karui.

G. Nausėda teigė nesuprantantis, kodėl „kuriamos sąmokslo teorijos mūsų pačių viduje“.

„Ir kas jau kas, bet kariuomenės vadas pirmas matys, jeigu yra kažkas ne tvarkoje. Jeigu pradės strigti įsigijimai, jis iš karto galės uždegti raudoną lemputę, uždegsime visi kiti, kad kažkas nesueina, kažkaip tai nesueina galai. Šiandien tam jokio pagrindo nėra“, – kalbėjo prezidentas.

Abejones dėl biudžeto trečiadienio vakarą viešai neigė krašto apsaugos ministrė, pareiškusi, kad visas gynybos biudžetas apima krašto apsaugos sistemos poreikius. Tai yra, jis leidžia laikytis plano, jog kariuomenės divizija būtų visiškai išvystyta iki 2030 metų, taip pat kad Lietuva būtų pajėgi priimti Vokietijos brigadą 2027-aisiais.

Finansų ministerijai ketvirtadienį registravus kitų metų valstybės biudžeto projektą, gynybai siūloma skirti 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP.

Tokia suma numatyta Krašto apsaugos ministerijai skiriamuose asignavimuose.

Šiemet gynybai buvo skirta kiek daugiau nei 4 proc. BVP.

Pasak G. Nausėdos, numatytas finansavimas gynybai yra optimalus lygio, tačiau ateityje svarbu išlaikyti augimo tendenciją.

„Šiuo metu biudžetas tikrai stengiasi atliepti tiek gynybos išlaidų poreikius, tiek ir tuos ambicingus tikslus dėl pensijų ir kitų socialinių dydžių“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jis taip pat pažymėjo, jog biudžetas yra tampriai suformuotas, todėl bet koks Seimo narių mėginimas jį svarstant „atgnybti norint pasirodyti geriems prieš rinkėjus, reikš, kad visas biudžetas gali iširti per siūles“.