Prezidento patarėjas: atkuriant diplomatinius santykius su Kinija ekonominių ryšių plėtra nenumatoma Pereiti į pagrindinį turinį

Prezidento patarėjas: atkuriant diplomatinius santykius su Kinija ekonominių ryšių plėtra nenumatoma

2026-03-06 11:51

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad tarp Lietuvos ir Kinijos turi būti atkurti diplomatiniai santykiai, tačiau šiame procese nėra keliamas tikslas plėsti ekonominius ryšius.


<span>Prezidento patarėjas: atkuriant diplomatinius santykius su Kinija ekonominių ryšių plėtra nenumatoma</span>
Prezidento patarėjas: atkuriant diplomatinius santykius su Kinija ekonominių ryšių plėtra nenumatoma / Freepik.com, I. Gelūno / BNS nuotr.

„Tarp Vyriausybės ir Prezidentūros nėra didelio (požiūrių – BNS) skirtumo dėl diplomatinių pilnaverčių santykių su Kinija atstatymo – tai yra esminis tikslas. Mes to tikslo neplėskime toliau. Tikrai mes nemanome, kad reikėtų žengti toliau ir plėsti mūsų ekonominius santykius“, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė D. Matulionis.

„Iš tiesų irgi nemanome, kad Taivano atstovybę reiktų kažkaip spausti, nes išties yra atstovybė ir turime sugyventi su esamu faktu“, – pridūrė jis.

Šalies vadovo išsakytai pozicijai pritarė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas socialdemokratas Rimantas Sinkevičius.

D. Matulionis pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai laikosi „vienos Kinijos“ politikos, o atkurti diplomatinius santykius siekiama dėl esamos geopolitinės situacijos ir nacionalinio saugumo.

„Todėl šioje vietoje tai, kad yra daugiau galbūt tam tikro šnipinėjimo iš Kinijos pusės – tai jis visada buvo. Ir akcentas buvo Taivanas ir technologijos, niekas iš esmės nepasikeitė“, – teigė prezidento patarėjas.

Taip jis kalbėjo paklaustas, ar šalies vadovų pozicijos dėl poreikio atkurti diplomatinį atstovavimą su Kinija nekeičia penktadienį paskelbtos žvalgybos nustatytos grėsmės.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) perspėjo Kinijoje gyvenančius arba į ją vykstančius Lietuvos piliečius dėl didėjančių saugumo rizikų.

Anot grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo, beveik neabejotina, kad įtempti dvišaliai santykiai didina Pekino žvalgybos tarnybų motyvaciją rinkti informaciją apie Kinijoje gyvenančius Lietuvos piliečius ir ją panaudoti šnipinėjimui arba politiniam spaudimui.

Kaip skelbė BNS, pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.

Lietuvoje nuo pernai gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių. Po Taivaniečių atstovybės atidarymo 2021 metais smarkiai smuko ir dvišalė prekyba.

Socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė deklaruoja siekį atkurti diplomatinį atstovavimą su Kinija, o sprendimą prieš kelerius metus leisti Taivaniečių atstovybei Vilniuje įsikurti tokiu pavadinimu vadina beatodairišku.

Anot Lietuvos žvalgybos, tinkamais verbavimo taikiniais Kinijos tarnybos gali laikyti asmenis, kurie rodo nepasitenkinimą Lietuvos valdžios sprendimais.

Taikiniais taip pat gali tapti Lietuvos piliečiai, kuriems dėl verslo, mokslo ar šeimyninių aplinkybių yra ypač aktualu turėti leidimą gyventi Kinijoje.

Daugiau naujienų