Problemos dėl kitų metų biudžeto | Diena.lt

PROBLEMOS DĖL KITŲ METŲ BIUDŽETO

Praėjusią savaitę Europos Komisija (EK) paskelbė, kad aštuonios ES narės, tarp jų – Lietuva, rizikuoja pažeisti Stabilumo ir augimo paktą. Tiesa, Finansų ministerija ramino, esą EK įspėjimas dar nieko nereiškia; per didelio deficito neliktų, jei Komisija padarytų išlygą Lietuvai dėl socialinio modelio, arba, jeigu socialinio modelio įgyvendinimas būtų atidėtas iki 2018 m.

Brangi reforma

Stabilumo ir augimo paktas nurodo, kad biudžeto deficitas negali viršyti 1 proc., o taip pat ir būti mažesnis nei buvo šiemet, t.y. 0,9 proc. Kol kas biudžeto projekte numatyta, kad 2017 m. biudžeto deficitas bus 1,3 proc. Taigi jis yra per didelis.

Problema – naujasis socialinis modelis, kuriam įvykdyti reikia maždaug ketvirčio milijardo eurų. Šias lėšas Lietuvai reikėtų skolintis.

Praėjusią savaitę laikinoji finansų ministrė Rasa Budbergytė sakė, kad Komisija kol kas laukia, ar naujoji Lietuvos Vyriausybė tęs socialinio modelio įgyvendinimą. Ir tik po to, kai bus priimtas sprendimas dėl socialinio modelio, bus skelbiamos išvados dėl viso biudžeto. Tad išankstinis EK vertinimas nieko nereiškia.

"Tai, ką pasakė EK, dabar nieko nereiškia – Komisija nepadarė jokios išvados. Gruodžio 3 d. vyksta ES ir euro grupės finansų ministrų posėdis, ten ir bus svarstomas projektas, kuris yra pateiktas, o dabar svarbiausia iš tiesų nevertinti to, ką pasakė EK. Galvojame, kad paruošėme labai gerą valstybės biudžeto projektą su labai geru deficitu: kaip ir buvo numatyta iki 1 proc. ne struktūrinio, o nominalaus valstybės biudžeto deficito, ir kad iš tiesų toks projektas leidžia mums užtikrinti tvarius viešuosius finansus", – ramino R.Budbergytė.

Jeigu socialinis modelis bus vykdomas, EK jį turi pripažinti struktūrine reforma. Tokiu atveju, biudžeto deficitas galėtų būti didesnis, nei numatyta finansinės drausmės taisyklėse. Tai numato pakto išlyga.

Arba naujoji Lietuvos valdžia gali atidėti modelio vykdymą, šiuo atveju 2017 m. biudžete skylės nebūtų, t.y. valstybei nereikėtų skolintis 0,25 mlrd. eurų jai užkamšyti.

"Kai EK pradės vertinti, ar socialinis modelis yra struktūrinė reforma, tuomet mes labai tikimės, kad Komisijos vertinimas turėtų pasikeisti, kad ji pasakytų, kad ši reforma – struktūrinė, todėl mažėja ir struktūrinis, ir nominalus BVP", – tikino R.Budbergytė.

EK ketina svarstyti modelį tada, kai biudžetą pakartotinai pateiks naujoji Lietuvos vyriausybė. Prieš tai dėl biudžeto ir socialinio modelio vykdymo arba nevykdymo dar turi apsispręsti Seimas.

Gyvenimas skolon

Ekonomistai įspėjo, kad finansinės drausmės nesilaikymas ne tik gali užrūstinti EK, tačiau ir pabranginti paskolas. Šiuo metu Lietuva skolinasi už santykinai nedidelę kainą, ateityje, jeigu šalis toliau gyvens ne pagal kišenę, kreditavimo sąlygos gali nebebūti palankios.

Tikrai geras biudžeto projektas būtų tas, kuriame arba nebūtų jokio deficito, arba būtų perviršis.

Kiekvienais metais biudžeto skylės lopomos skolintais pinigais, dėl to Lietuvos skola jau dabar siekia apie 40 proc. bendrojo vidaus produkto. Vien tik skolai kitąmet Lietuva išleis apie 0,5 mlrd. eurų.

Negana to, jeigu artimiausiu metu užkluptų krizė, o apie tokią grėsmę ekonomistai jau įspėja, valstybei reikėtų turėti rezervą, o jo neįmanoma sukaupti, jeigu nuolatos gyvenama skolon.

Siutina italus

EK praėjusią savaitę pabrėžė, kad ne tik Lietuvos, bet ir Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Belgijos, Kipro, Slovėnijos bei Suomijos 2017 m. biudžeto projektai "kelia reikalavimų nevykdymo riziką".

Pernai EK dėmesio centre buvo atsidūrusios tik Ispanija ir Portugalija – šioms šalims grėsė tapti pirmosiomis Bendrijos narėmis, sulaukusiomis oficialių sankcijų dėl per didelių biudžeto išlaidų. Vis dėlto Komisija suteikė abiem šalims daugiau laiko pasitaisyti.

Šį kartą Briuselio įspėjimas užrūstino Italijos vyriausybę. Pastaruoju metu Italijos premjeras Matteo Renzi vis dažniau kritikuoja tiek ES, tiek Stabilumo ir augimo pakte numatytus apribojimus.

Gruodžio 4 d. Italijoje vyks referendumas, kurio metu italai balsuos dėl M.Renzi vyriausybės pasiūlytų Konstitucijos pakeitimų, kuriais būtų apkarpyti Senato įgaliojimai ir iš esmės supaprastinta naujų įstatymų priėmimo vyriausybėje tvarka.

Nuogąstaujama, kad Komisijos spaudimas Italijos ministrų kabinetui nepaskatintų šalies gyventojų balsuoti prieš vyriausybės reformas. Mat jeigu pertvarka nebus patvirtinta, M.Renzi pagrasino atsistatydinti.

Griuvus Italijos vyriausybei, gali kilti rimtų abejonių, ar trečioji pagal dydį euro zonos ekonomika gali pasiekti tokį ūkio augimo tempą, kuris leistų nuosekliai mažinti valstybės skolą, sudarančią net 135 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vietoj EK rekomenduojamų 60 proc.

Negana to, tai gali paskatinti į valdžią Italijoje ateiti euroskeptiškas jėgas.

Nenorėdamas dar labiau komplikuoti santykių su Roma, ES ekonomikos reikalų komisaras Pierre'as Moscovici šią savaitę mėgino sušvelninti neigiamą Briuselio nuomonę Romos atžvilgiu: jo teigimu, Italijos vyriausybė nėra kalta, kad viršijo deficito normą, mat didžioji dalis perviršinių išlaidų susijusios su šalį neseniai supurčiusiais keliais galingais žemės drebėjimais ir migracijos krize.

Vis dėlto M.Renzi santykiai su Briuseliu šiuo metu yra kaip niekada įtempti; viename renginyje jis net pareiškė, kad "Briuselio diktatui atėjo galas". Tai Italijos premjeras pasakė dieną po to, kai EK pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris rėžė, kad jam esą yra nusispjauti dėl nuolat Italijos adresu girdimos Briuselio kritikos.

Veršis diržus?

Ispanijoje Briuselio įspėjimas veržtis diržus taip pat turėjo būti sutiktas skeptiškai, mat ketvirtoji pagal dydį euro zonos ekonomika beveik metus buvo įstrigusi politinėje aklavietėje: dešimt mėnesių šalyje iš esmės nebuvo normaliai funkcionuojančios vyriausybės po dviejų parlamento rinkimų, kuriuose niekas negavo daugumos.

2017 m. biudžeto projektą parengė tuomet dar laikinoji Mariano Rajoy vyriausybė. Projekte buvo numatyta, kad biudžeto deficitas kitąmet sieks 3,6 proc., tačiau EK reikalauja deficitą sumažinti iki 3,1 proc., o tai reiškia, kad biudžeto išlaidas Ispanijai reikės sumažinti maždaug 5,5 mlrd. eurų.

GALERIJA

  • Problemos dėl kitų metų biudžeto
Rašyti komentarą
Komentarai (1)

ne pirmas kartas

reikia tanku gaubicu lektuvu kariniu laivu povandeniniu valciu sautuvu vienu zodziu totalines ginkluotes o kas to nesupranta kremliaus draugai ir vatnikai o liaudis palauks del sviesaus rytojaus ar pirmas kartas

SUSIJUSIOS NAUJIENOS