Ar tai nerimą keliantys ženklai, pakomentavo „Citadele“ banko vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

– Kaip vertinti šiuos skaičius, ar prasideda sniego gniūžtė, kuri virs didžiuliu kamuoliu ir bankrotų mase? Ar vis tik nereikėtų dramatizuoti šių skaičių?

– Deja, tai nėra nauja tendencija, bet skaičius reikia dramatizuoti. Restoranų sektoriaus apyvarta ir bankrotai juda neigiama trajektorija jau ilgą laiką. Iš esmės ir iki PVM padidinimo, ir po PVM padidinimo matosi labai panašios tendencijos, kad restoranų apyvarta krenta ir restoranai bankrutuoja. Manau, kad tai nėra susiję vien tik su PVM. Manau, kad iš esmės bankrotus lemia dvi pagrindinės priežastys – reikia pripažinti, kad infliacija lieka aukšta ir kainos kandžiojasi. Jeigu anksčiau žmonės galėjo sau leisti išeiti ir apsilankyti restorane, tai dažnai dabar, nepaisant keliamų atlyginimų ir mažėjančių palūkanų, žmonės nebegali sau leisti taip dažnai lankytis restoranuose kaip anksčiau, nepaisant to, kad ekonomika yra pakankamai stipri ir sveika.

Kitas aspektas, manau, kad yra labiau struktūrinis – restoranų apyvartos stipriai šoktelėjo į viršų po kovido pandemijos pabaigos. Žmonės, kurie ilgai sėdėjo karantinuose, staiga išalko ir masiškai pradėjo lankytis restoranuose. Restoranų bankrotų rodiklius ir restoranų apyvartų skaičius lyginame su labai įspūdingais postkovidinio piko laikotarpiais. Iš vienos pusės tie skaičiai yra blogi, bet iš kitos pusės man atrodo, kad galbūt matome ne tik restoranų sektoriaus rodiklių pablogėjimą, bet tiesiog rinkos normalizavimąsi, kai iš labai įspūdingų rodiklių krentame į labiau normalesnį, adekvatesnį lygį.

LNK stop kadras.

– Visgi sakote, kad galima ir reikėtų dramatizuoti. Viena vertus, atlyginimai auga, atrodo, gyvenimas lyg ir gerėja. Kas dabar lemia tai, kad bankrotų daugėja, ir kokia perspektyva? Ar ši tendencija išliks tokia?

– Artimiausiu metu, manau, kad tendencija išliks pakankamai niūri, ir, asmeniškai, nematau kažkokio stebuklingo restoranų sektoriaus atsigavimo. Iš vienos pusės, palūkanos mažėja, atlyginimai kyla, ir jie kyla sparčiau nei infliacija, bet kas mane artimiausiu metu labai neramina, kalbant apie restoranus ir vartojimą – Lietuvos gyventojų optimizmo kritimas. Balandį, pagal Europos Komisijos duomenis, Lietuvos gyventojų optimizmas buvo prasčiausias per 1,5 metų, o gyventojų nuomonė apie ekonomikos perspektyvas buvo blogiausia per daugiau nei 2 metus.

– Kas tai lemia?

– Manau, kad 50 proc. poveikio turi tarifai, neapibrėžtumas, ką toliau darys Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracija. Ir 50 proc. įtakos turi mokesčių reforma ir neapibrėžtumas dėl nekilnojamojo turto mokesčių ir gyventojų pajamų mokesčio. Man atrodo, kad prie tokio augančio ir pakankamai didelio gyventojų neapibrėžtumo, nepaisant kylančių atlyginimų, būtų labai sunku tikėtis, kad žmonės staiga pradės daugiau vartoti prekių ir paslaugų restoranuose. Augantis nerimas automatiškai reiškia, kad žmonės ribos išlaidas. Žmogus negali riboti išlaidų maistui, duonai, mėsai, bet tikrai gali riboti išlaidas restoranuose, nes tai nėra pirmo būtinumo paslauga.

– Šiuo atveju gyventojų lūkesčiai yra vienas esminių dalykų, kurie lemia nekokias prognozes. Jeigu valdžia imtųsi veiksmų ir grąžintų lengvatinį PVM, ar tai galėtų turėti teigiamą postūmį restoranų verslui?

– Labai geras klausimas, ir dėl to būčiau šiek tiek atsargus, nes lengvatinį PVM tarifą reikėtų vertinti kontekste. O jis toks, kad nuo šių metų pradžios 12 proc. pakilo minimali alga, pakilo degalų kainos, kurios daro įtaką įvairių maisto produktų pervežimui. Kylantys atlyginimai ir padidėjusios pervežimo kainos labai lengvai gali kompensuoti visą teigiamą lengvatinio PVM tarifo poveikį. Nereikėtų žiūrėti į lengvatinį PVM tarifą kaip į receptą, kuris staiga išgelbės restoranus.

Tai – ženklas Vyriausybei, nes reikia labai atsargiai žiūrėti, ko norime: ar norime, kad minimali alga kiltų ir gyventojų pajamos kiltų, ar kad restoranų kainos nekiltų ir staiga žmonės grįžtų į restoranus. Negalima tuo pačiu metu didinti 12 proc. minimalią algą ir mažinti PVM. Tie dalykai tarpusavyje nesusiję, ir turi būti labai aiški valstybės strategija, nes minimalios algos augimas, toks, koks yra šiuo metu, visiškai suvalgys teigiamą PVM lengvatos naudą. Gaunasi taip, kad valstybė iš vienos pusės praras dalį pinigų per PVM, o iš kitos pusės restoranai kainų nesumažins, nes jų kaštai kyla dėl kylančių atlyginimų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas galėtų nutikti ir pasikeisti, kad situacija taptų šviesesnė?

– Galiu pasakyti, kad restoranų apyvarta krenta jau pakankamai ilgą laiką, tai manau, kad kritimo pikas yra pasiektas ir artimiausiu metu nematysime tokio didelio restoranų apyvartos kritimo. Bet tikėtina, kad nematysime ir augimo. Labai daug teigiamų niuansų pasakyti negaliu, ir manau, kad bankrotų skaičiai restoranuose toliau blogės – ir tai dar ne pabaiga.