R. KUODIS APIE MOKAMĄ GYDYMĄ NEPASISKIEPIJUSIEMS: JAU MATAU KRŪVAS SPIEGIANČIŲ DĖL DISKRIMINACIJOS

Medikai sako, kad COVID-19 pacientų hospitalizacija ligoninėje gali kainuoti nuo 1500 iki kelių tūkstančių eurų, o prireikus plaučių ventiliavimo ir sudėtingiausios aparatūros, gydymas gali atsieiti iki 123 tūkstančių eurų. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis sakė, kad nemokamo gydymo nėra – net ir į ligoninę patekusių nepasiskiepijusių nuo COVID-19 pacientų gydymą apmoka kiti mokesčių mokėtojai, praneša LNK.

„Epidemiologiniai skaičiai yra vienas dalykas. Aš labiau nerimauju dėl to viruso, kuris sunkiasi į mūsų smegenis. Reikia ryžtingesnių priemonių. Ekonomistai jau virš 103 metų žino, ką reikėtų daryt tokiais atvejais. Akivaizdu, kad tavo laisvė nesiskiepyti baigiasi su to, kad tu esi tada potencialiai pavojingas visuomenei, nes tu nešioji mirtiną bacilą. Tokiu atveju tau reikia suformuoti antrą smegenų pusę. Pirma tavo smegenų pusė sako, kad nereikia skiepytis, gal tegul kiti skiepijasi, tegul kiti sukuria tą kolektyvinį imunitetą, o aš patylėsiu, paatostogausiu, gal kaip nors prašoksiu. Ta antra smegenų pusė turi būti suformuota, pateikiant žmonėms normalią sąskaitą, kas už tai bus. Daržely žmonės žino, kad jeigu blogai elgsis, eis ant nusiraminimo kėdutės. Reikia nugalėti tuos, kurie visur kiša ratus ir pasakoja kažkokius konstitucinius blėnius, ir padaryti normalią politiką, kad žmonės pradėtų galvot, kad grįžtų į suaugusiųjų pasaulį“, – kalbėjo R. Kuodis.

Tavo laisvė nesiskiepyti baigiasi su to, kad tu esi tada potencialiai pavojingas visuomenei, nes tu nešioji mirtiną bacilą.

Kaip sakė ekonomistas, tie, kurie nepasiskiepiję suserga, turėtų patys ir susimokėti už gydymą. Tačiau viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių, kad, pavyzdžiui, alkoholis, rūkymas taip pat kenkia sveikatai, tačiau jeigu žmonės suserga dėl šių priežasčių, jie vis tiek, mokėdami valstybei mokesčius, yra gydomi nemokamai.

Vis dėlto, anot R. Kuodžio, rūkymas ir COVID-19 – visai ne tas pats: „Vieni žmonės valgo cepelinus ir galbūt susirgs kažkokiom kraujotakos ligom. Čia kalba neina apie gyvenimo stilių, čia kalba eina apie tai, kad mes kovojam su viešąja blogybe, užkrečiama liga. Čia nėra cepelinų klausimas, rūkymo klausimas ar alkoholio klausimas. Nes jie nieko neužkrečia. Aš suprantu, kad šitie argumentai naudojami tų visų skeptikų ir aš pats juos matau socialiniuose tinkluose, bet jie nesunkiai paneigiami“.

Raimondas Kuodis/Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Medikai sako, kad patekus žmogui į ligoninę, prireikus hospitalizacijos ir atsidūrus reanimacijos skyriuje, lengvesnis variantas valstybei kainuoja nuo 1500 iki kelių tūkst. eurų. Jeigu reikia ventiliuoti plaučius, jungti visą aparatūrą, bandyti palaikyti gyvybę, tai gali kainuoti ir iki 123 tūkst.

„Advokatai prirašė konstituciją tokių žodžių kaip „nemokamas“. Tai rodo, kiek žmonės menkai gaudosi reikaluose, bet buvo prileisti prie valstybės pamatų kūrimo. Nėra tokio dalyko kaip nemokamas. Kažkas kitas sumoka už tai, kad tu guli ir nemoki iš savo kišenės, bet tai nereiškia, kad tas dalykas apskritai nemokamas. Nėra jokių nemokamų aukštųjų mokslų, nėra jokių nemokamų medicinų. Tai – faktas, kurį pripažintų suaugusi visuomenė, bet mūsų tokia nelabai yra. Valstybė, kuri yra negyva, už nieką nemoka, moka kiti žmonės per mokesčius. Jeigu mes normaliai iškeltume klausimą, kodėl kiti žmonės, kurie saugosi, yra atsakingi, turi mokėti už kažkokius antivakserius ir jų įtakoje esančius žmones, tada visuomenė visai kitaip pradėtų žiūrėti į šitą klausimą. Jeigu mes pradėtume naratyvą keist, tai būtų žingsnis milžiniškas į priekį šitai visuomenei. Ir tada visuomenė turėtų pagrįstų klausimų tiems, kurie naudojasi jų gerumu“, – teigė banko valdybos pirmininko pavaduotojas.

Mes negalim padaryt iš draudimo pornografijos. Mes turim laikytis draudimo principų.

Vis dėlto mokesčius moka ir tie, kurie nenori skiepytis. Į tai R. Kuodis atsakė: „Jiems atrodo, kad jie moka. Pusė šitoj šaly beveik nieko nemoka. Mes negalim padaryt iš draudimo pornografijos. Mes turim laikytis draudimo principų, kurie yra žinomi šimtmečius. Nes priešingu atveju mes turėsim tą, ką turim dabar – visiškai šizofrenišką virvės stumdymą, įkalbinėjimą. Iki Lietuvos šimtmečio senumo žinios dar nėra atėjusios“.

„Ekstremali padėtis buvo įvesta vasario 26 d. prieš metus. Bet po to valdžia kokį mėnesį nesugebėjo uždrausti skrydžių iš Lietuvos į regionus, kur jau siautė virusas. Tai ko ta neryžtinga Vyriausybė išmokė visuomenę? Neatsakingumo. Nes ji visada serga Gerojo samariečio sindromu bibliniu ir sako: mes jums padėsim“, – piktinosi R. Kuodis.

„Teks suaugti arba teks numirti. Kito kelio nėra. Jeigu mes pralaimėsim šitą kovą, tai visuomenė darys išvadas, kad su tokia valdžia neverta skaitytis. Čia yra tikroji gerovės valstybė, o tiksliau – jos trūkumai. Negalima piktnaudžiauti pagalba, pagalba yra tiems, kurie patys dėjo daug pastangų sau padėti“, – pridūrė jis.

„Aš jau matau krūvas advokatų, spiegiančių dėl tokio dalyko, kaip diskriminacija. Mes tuoj prieisim prie to, kad nebebus galima diskriminuoti žmonių pagal algų dydžius. Nereikės nei mokytis, visi gaus vienodai. Baikim naudoti durnas sąvokas, kurios neturi kažkokio pagrindo ir baikim visuomenei burti, kad tu gali daryti, ką nori, ir nieko už tai nebus. Visiškai pagrįsta diskriminacija tuo, kad vieni serga, o kiti neserga. Paimkim kad ir džiovininkus. Įdomu, kaip tie advokatai įsileistų džiovininką į savo autobusą. Įdomu, ar jie diskriminuotų, ar nediskriminuotų tokius žmones“, – kalbėjo ekonomistas.