Europos centrinio banko (ECB) paskelbta 60 mlrd. eurų per mėnesį skatinimo programa Lietuvai kol kas didelės įtakos nepadarys, bet turėtų padėti eksportuotojams, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

„(Skatinimo programa) greičiausiai dar labiau atpigins eurą kitų valiutų atžvilgiu. Tai gali būti naudinga Lietuvos eksportuotojams, parduodantiems prekes ne euro zonos šalyse. Veikiausiai staigaus pokyčio nebus. Didelio poveikio Lietuvos ekonomikai tikėtis sudėtinga“, - BNS sakė R.Vilpišauskas.

Anot jo, pingantis euras pabrangintų importą iš ne euro zonos šalių į Lietuvą, tačiau atsigaunančios pagrindinės prekybos partnerės turėtų paskatinti Lietuvos ekonomiką.

„Tai, jog perkamo turto kiekius nuspręsta grįsti atskirų narių įnašais į Europos centrinio banko kapitalą, siekiama išvengti ginčų, kokių šalių vertybiniai popieriai turėtų būti superkami. Ypač galvojant apie pietinių valstybių vertybinius popierius, nes defliacijos spaudimas ryškiausias ten, bet jei būtų orientuojamasi į jas tai moralinė rizika, kad juose sumažės politikų noras įgyvendinti struktūrines reformas“, - tvirtino R.Vilpišauskas.

Jo teigimu, skatinimo programos nukėlimas į kovą mėnesį rodo, jog ECB nori sulaukti ir matyti, kokia Vyriausybė susiformuos Graikijoje po šį savaitgalį vyksiančių rinkimų. Be to, kol kas nežinia, ar ši programa padės spręsti tris pagrindines euro zonos problemas: šalių įsiskolinimą, menką kai kurių euro zonos šalių konkurencingumą ir prastą kai kurių bankų būklę po 2008 metų finansinės krizės.

ECB vadovas Mario'us Draghis (Marijus Dragis) ketvirtadienį pareiškė, kad bankas nuo kovo pradės skolos vertybinių popierių pirkimą, kuriam išleis po 60 mlrd. eurų per mėnesį. Ši programa bus tęsiama tol, kol infliacijos rodikliai stabiliai pagerės, arba iki 2016 metų rugsėjo mėnesio. Tai reiškia, kad bankas įlies į rinką papildomų pinigų.