REALYBĖ IŠ ARTI: KAIP APYNASRIS ALKOHOLIUI PAKEITĖ PARDUOTUVIŲ DARBO LAIKĄ

Praėjus beveik keturiems mėnesiams po įsigaliojusių alkoholio prekybos ribojimų Lietuvoje, šalies prekybininkai jau pajuto padarinius. Vienos parduotuvės trumpino darbo laiką, kitos net džiaugėsi išaugusiu alkoholio pardavimu.

Realybė iš arti

Pašmirinėjus po mažesnius miestelius ir kaimelius, susidaro įspūdis, kad kuo mažesnė yra parduotuvė, tuo labiau ją paveikė nuo Naujųjų įsigalioję alkoholinių gėrimų įsigijimo ribojimai. Mažosioms parduotuvėms turbūt didžiausią smūgį sudavė pakoreguotas laikas, per kurį galima nusipirkti alkoholinių gėrimų.

Apie tokią pasikeitusią tvarką liudija Vandžiogaloje esančios parduotuvės iškaba. Po flomasteriu ant seno darbo laiko prirašyto 0 išlenda žalio vieneto kamputis, išduodantis, kad kadaise parduotuvė dirbdavo kiek ilgiau – iki 21 val. Ar tik ne alkoholio ribojimai pataisymą lėmė?

"Po Naujųjų metų sutrumpėjo darbo valandos. Alkoholio prekyba taip pat, aišku, sumažėjusi. O tokio pirkimo iš anksto kaip ir nėra", – teigė viena parduotuvės darbuotojų.

Pasiteiravus, ar dėl sumažėjusio alkoholio pardavimo nenukenčia patys darbuotojai, iš kampo išlindusi kita pardavėja suskubo patikinti, kad parduotuvė dirba kaip ir anksčiau, tiesiog pasikeitė jos darbo laikas.

"Darbuotojų nesumažėjo, viskas normaliai, kaip ir anksčiau, tik va darbo laikas dėl alkoholio ribojimų sumažėjo viena valanda. Savaitgaliais, kaip buvo iki 20 val., taip ir išliko. Sekmadieniais mažiau pirkėjų būna, bet normalu, savaitgalį žmonės ilsisi", – tikino kita parduotuvės darbuotoja.

Važiuojant pro Labūnavą akį patraukė ant vienos durų iškabos po darbo valandomis esantis prierašas, parašytas didžiosiomis raidėmis: PARDUOTUVĖJE REIKALINGA PARDAVĖJA. Darbo laikas – kaip ir jau aplankytoje parduotuvėje – iki 20 val. Parduotuvėje paklausus, ar blogiau dėl alkoholio ribojimų, pardavėjos akys net nušvito.

"Alkoholio pardavimas pas mus nemažėja, netgi padidėjo. Turbūt iš anksto žmonės prisiperka, nes kalbėjome su parduotuvės vadovais, sakė, kad jo dar daugiau nuperka. Darbuotojų mažiau, bet tai įvyko ne dėl alkoholio ribojimų, o dėl kitokių priežasčių", – atviravo pardavėja.

Babtuose esanti vienintelė didesnė vietos maisto prekių ir gėrimų parduotuvė neatrodė labai kenčianti dėl po Naujųjų įsigaliojusių alkoholio įstatymų. Į ją pirkėjai dienos metu tiesiog plūste plūdo – to nebūtų galima pasakyti apie ankstesnes aplankytas parduotuves, o ir darbo laikas po senovei – iki 21 val., net ir sekmadieniais.

Atsilieps didiesiems?

Mažesnių miestelių parduotuvėlės jau pradėjo trumpinti darbo dieną, o didieji šalies prekybos tinklai dar neskuba to daryti. Bet Lietuvos prekybos įmonių asociacijos prezidentas (LPĮA) prezidentas Laurynas Vilimas mano, kad gali būti, jog kai kurios parduotuvės, kurios dar nepakeitė darbo laiko, tai gali padaryti artimiausiu metu.

"Didesnėse parduotuvėse, kiek žinau iš kalbų, vakare pirkėjų srautas yra sumažėjęs, tad jeigu ši tendencija išliks, gali trumpėti ir didžiųjų parduotuvių darbo laikas. Reikėtų palaukti bent pusmetį, kad tikrai galėtume tai tvirtinti. Manau, kad kai kurios įmonės irgi priims sprendimus trumpinti savo darbo laiką, nes laikyti atidarytas parduotuves, kuriose nėra pirkėjų – visiškai neapsimoka ir nelogiška", – prognozavo L.Vilimas.

Nepatogumas nusipirkti alkoholinių prekių gali turėti tokį efektą, kad alkoholio yra nusiperkama į priekį, kad būtų namuose.

"Tos mažosios parduotuvės, kad keis darbo valandas, sakė dar tuomet, kai vyko alkoholio ribojimų svarstymai. Girdėjome nemažai skepticizmo iš reguliatorių pusės, kad čia tik gąsdinimai ir pan., bet čia buvo vienas tų atvejų, kai verslas tikrai žinojo, kokie gali būti padariniai", – pridūrė LPĮA prezidentas.

Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos (NPĮA) pirmininkas Eimutis Radžvila nesitiki masinio darbo laiko trumpinimo: "Yra tendencija, kad artėjant vasarai visi ilgina darbo laiką, o tai nėra labai priklausoma nuo alkoholio prekybos. Taip, alkoholis sudarė apie 30 proc. apyvartos, tačiau kol bus pirkėjų, tol ir dirbs tos parduotuvės. Tik sekmadieniais gali būti mažiau žmonių."

Prekyba sumenko

Naujausiais Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šių metų sausį–kovą labiausiai sumenko vyno pardavimas – jo realizuota 55,8 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Spiritinių gėrimų – 50,77 proc., o alaus – 29,3 proc. mažiau. Deklaruoti alkoholio akcizai sausį–kovą siekė 69,1 mln. eurų – 30 proc. mažiau nei pernai. Spiritinių gėrimų akcizai smuko 39,8 proc. – iki 42,9 mln. eurų, vyno – 11,4 proc. – iki 6,9 mln. eurų. Alaus akcizai augo 32,3 proc. – iki 17,7 mln. eurų.

"Maximos" komercijos vadovė Vilma Drulienė, komentuodama alkoholio draudimų poveikį prekybai, pastebėjo, kad nors silpnesnių alkoholinių gėrimų ir nuperkama mažiau, tačiau smarkiai išaugo stipriųjų gėrimų paklausa.

"Parduodamų alkoholinių gėrimų kiekiai per pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, kito labai įvairiai. Alaus parduota apie 5 proc. mažiau, vyno – apie 20 proc. mažiau. Pastarojoje kategorijoje labiausiai sumažėjo spirituotų vynų pardavimas, o tam įtaką labiausiai padarė dėl praėjusiais metais naujų akcizų pakilusi šių gėrimų kaina. Įdomu ir tai, kad nors stipriųjų gėrimų bendrai parduota apie 7 proc. mažiau, tačiau matomas augimas brangesnių gėrimų kategorijoje: viskio perkama apie 37 proc., džino – apie 47 proc., konjako – apie 2 proc. daugiau", – teigė V.Drulienė.

LPĮA prezidentas L.Vilimas teigė, kad nors oficialių pardavimų skaičių dar reikėtų palaukti, tačiau nebūtų nieko keista, jeigu vietomis alkoholio pardavimas netgi šiek tiek išaugtų.

"Manau, kad kai kuriose vietose tas sukurtas nepatogumas nusipirkti alkoholinių prekių gali turėti tokį efektą, jog alkoholio yra nusiperkama į priekį, kad būtų namuose. Tai gali sukelti tokį efektą, kad žmonės daugiau pradėjo pirkti alkoholinių gėrimų ir juos laikyti, nors nebūtinai vartoti. Bet čia dar yra kitas aspektas, kad jeigu alkoholio nėra namuose, tai jo ir negeri, bet jeigu yra – tai gali susigundyti. Tačiau nemanau, kad tai masinis reiškinys", – sakė L.Vilimas.

NPĮA pirmininkas E.Radžvila įsitikinęs, kad pajamos iš alkoholio dėl padidėjusių akcizų nelabai sumažėjo.

"Pagal kiekį alkoholio parduodama mažiau. Skaičiuojant apyvartą, ji nelabai sumažėjo, kadangi pats produktas dėl padidintų akcizų tapo brangesnis. Alkoholio pardavimo padidėjimui objektyvių priežasčių nematau. Jeigu pardavimas nepakito, tai nebent pati apyvarta galėjo kilstelėti aukštyn dėl pabrangusių kainų. Labiausiai kenčia pasienio su Lenkija regiono parduotuvės. Ten alkoholio pardavimas skiriasi dvigubai, nes žmonės paprasčiausiai nuvažiuoja į Lenkiją, kur pigiau", – tikino E.Radžvila.