Visgi, anot jo, industrijos atstovai kritiškai vertina siūlomą 14 dienų terminą, per kurį organizatorius, susidarius tam tikroms aplinkybėms, privalėtų klientui grąžinti už bilietą sumokėtą kainą.

„Mes iš principo palaikome įstatymą, bet kritikuojame punktą dėl 14 dienų termino, nes jis suniveliuoja įstatymą iki to, kad praktiškai nieko nespręs. Dėl to mes teikiame siūlymus (...) prašydami atlikti korekcijas svarstymo metu. Mūsų siūlymas, kad būtų panaikinti du klaidinantys ir painiavą įnešantys dalykai“, – Eltai sakė G. Jaunius.

„Pirmiausia objektyvių priežasčių terminas – jos gali vieniems atrodyti vienos, kitiems – kitoms. Čia įsiveliama į daugybę galimybių konfliktuoti tarp vartotojų ir organizatorių, ko mes nenorime. Mes siūlome, kad, jei renginys nukeltas į tokią datą, kada vartotojas negali dalyvauti, iškart pasiūlome kuponą. Jei vartotojas to kupono per metus nepanaudoja, per 30 dienų nuo kupono galiojimo pabaigos jam yra grąžinami pinigai“, – teigė Renginių industrijos asociacijos direktorius.

Jo teigimu, renginių industrijoje dirbantiems asmenims kyla ir kitų neaiškumų ir iššūkių. Tai, anot pašnekovo, yra subsidijos darbuotojams bei individualiai renginių organizavimo sferoje dirbančių žmonių situacija.

„Pramogų industrija vėliausiai iš visų grįš į darbą. Darbuotojų, dirbančių pagal „Sodros“ sutartis, darbo užmokesčio kompensavimas iki 100 proc. turėtų trukti tiek, kiek galios draudimas ir dar 30 dienų po to. Taip pat norėtume akcentuoti individualia veikla užsiimančių asmenų situaciją, kurie dirba renginių industrijoje. Šiuo metu valstybė jiems siūlo 257 eurų pagalbą“, – sakė jis.

Anot G. Jauniaus, renginių sektoriaus atsigavimui galimai prireiks ilgo laiko tarpo, tad jame dirbantys asmenys gali itin skaudžiai finansiškai nukentėti.

„Kai kalbame apie vieno mėnesio pratempimą, tai supranti, kad tai yra simbolinis prisidėjimas. Bet dabar gali būti, kad žmonės negalės dirbti dėl galiojančių draudimų ne vieną mėnesį. Tad mūsų pasiūlymas – (...) kad jiems būtų mokama kompensacija pagal tų asmenų sumokėtų mokesčių dydį. Kitaip tariant, kad atitiktų praeitų metų pajamų 80 proc. ar kitą dalį. Žinoma, suprantame, kad čia reikia kalbėti ir apie „lubas“, – aiškino jis.

Pasak G. Jauniaus, jei industrija patirs objektyvių nuostolių dėl karantino apribojimų, norima žinoti aiškią tvarką, kaip Vyriausybė tai numato kompensuoti. Be to, kaip sakė jis, Europoje šiuo metu rengiama pagalba žemyno renginių industrijai.

„Kol kas Lietuvoje apie tai mažai kalbama. Tikimės platesnio, globalesnio Vyriausybės požiūrio, kad nepavėluotume dalyvaudami šių pagalbos lėšų dalijime“, – pridūrė jis.

Kaip ELTA jau skelbė, įstatyme dėl COVID-19 poveikio vartojimo sutartims, teikiant renginių organizavimo paslaugas, numatyta, kad dėl karantino draudimų neįvykus renginiui, paslaugų teikėjas per 30 dienų nuo šio draudimo panaikinimo turi teisę nustatyti kitą renginio datą.

Ši data negali būti vėlesnė nei vieneri metai, kai buvo panaikintas draudimas, ir negalima iš vartotojo reikalauti jokių papildomų mokesčių prie jau sumokėtos bilieto kainos.

Vartotojas gali nesutikti su nustatyta vėlesne renginio data ir apie tai turės pranešti per 30 dienų, praėjus nuo skelbimo apie kitą renginio datą. Tokiu atveju vartotojui gali būti suteikiamas kuponas, kurio vertė yra ne mažesnė kaip už bilietą sumokėtų pinigų suma ir jam netaikomi jokie papildomi mokesčiai.

Kuponu bus galima apmokėti už bilietus į būsimus to paties paslaugų teikėjo organizuojamus renginius. Jeigu kuponas per 12 mėnesių liks nepanaudotas, asmuo per 14 dienų galės atgauti kupono vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kai vartotojo netenkina kita renginio data ir nepavyksta susitarti dėl kompensacijos kuponų, paslaugų teikėjas privalo grąžinti už bilietą sumokėtą kainą per 14 dienų nuo nustatytos vėlesnės renginio datos. Išskyrus tuos atvejus, kai vartotojas dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, numatyta operacija, kelionė, studijos, negali dalyvauti į kitą laiką perkeltame renginyje.

Tikėtina, kad įstatymas Seime bus priimtas ketvirtadienį.