Gyventojams valdžios peršama daugiabučių modernizavimo programa patyrė fiasko. Tai pripažįsta pats aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Be to, vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad namus atnaujinti naudinga tik valstybei.

Atsipirks tik po 34 metų

Nors gerokai sumažėjo valstybės finansavimas, daugiabučių namų atnaujinimo programa pristatoma kaip "auksinis sprendimas", kuris esą išgelbės vartotojus nuo šildymo kainų šuolio ir leis už šilumą namuose mokėti perpus mažiau nei iki šiol.

Politikai jau kurį laiką ginčijasi dėl renovacijos programos detalių, nors bemaž visi sutinka, kad daugiabučių namų modernizavimo programa yra reikalinga ir naudinga. Tačiau Darbo partijos pirmininko, europarlamentaro Viktoro Uspaskicho skaičiavimai kitokie. Jis kaip pavyzdį pateikia sostinėje Didlaukio gatvėje esančio 44 namo modernizaciją.

"956-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko Jono Česnavičiaus parašytame straipsnyje "Gyvenimas renovuotame name – šiltesnis ir pigesnis" teigiama, kad 1978 m. pastatyto 108 butų namo renovacija gyventojams kainavo 2,4 mln. litų ir jau per pirmą šildymo sezoną jie neva pajuto apčiuopiamą renovacijos naudą – palyginti su šalia esančiu namu, jie sutaupė 70 tūkst. litų. Su visa pagarba paskolas suteikiantiems bankams ir šias paskolas imantiems gyventojams norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kas slypi už šių skaičių ir kokia yra tikroji renovacijos vertė, kad vieni neapgaudinėtų, o kiti neapsigautų", – rašoma V.Uspaskicho išplatintame pranešime.

Politiko skaičiavimu, jei Didlaukio gatvėje esantį namą atnaujinti kainavo 2,4 mln. litų, o sutaupoma suma per metus siekia 70 tūkst. litų, renovacija atsipirks po 34 metų, maždaug tuo metu, kai jį vėl reikės atnaujinti. "Tačiau net ir tai yra labai optimistiškas scenarijus, juk renovacija dažniausiai vykdoma už skolintus pinigus, tad prie nurodytos sumos dar reikėtų pridėti palūkanas už paimtus kreditus ir, suskaičiavus bendrą sumą, galima pamatyti, kad jokios naudos šio namo gyventojai apskritai neturėtų pajusti", – teigė V.Uspaskichas.

Naudą pasiima bankai

Anot jo, palūkanos už kreditus, paimtus būstams modernizuoti, vidutiniškai per metus siekia 5 proc., todėl pirmaisiais metais už 2,4 mln. litų paskolą namo gyventojai turėtų sumokėti apie 120 tūkst. litų palūkanų ir dar grąžinti dalį kredito. Taigi užuot sutaupę minėtus 70 tūkst. litų, gyventojai dar turėjo primokėti 50 tūkst. litų.

"Deja, tokia yra reali šios Vyriausybės aktyviai propaguojamos būsto renovacijos kaina – nauda su minuso ženklu. Tad nenuostabu, kad per metus ši programa nė per žingsnį nepajudėjo į priekį – mąstantys ir skaičiuojantis žmonės supranta, kad tokia renovacija jiems nenaudinga. O tokia akiplėšiška ir melaginga propaganda vis labiau stumia mūsų valstybę į pražūtį, o žmones – į bankrotą", – dėsto europarlamentaras.

Esą renovacija labiau reikalinga valstybei nei gyventojams, nes kuo mažiau dujų sunaudos žmonės, tuo mažiau jų reikės pirkti iš Rusijos.

Remontams nesiskolina

Atrodo, kad dalis gyventojų sutinka su Darbo partijos lyderiu. Skaičiai tai patvirtina: pagal naują daugiabučių modernizavimo programą gauta tik 20 paraiškų. Senoji programa, kurioje buvo numatyta, kad Vyriausybė finansuos 50 proc. namo atnaujinimo kainos, taip pat buksavo. Tačiau palyginti su dabartinės valdžios sudaryta programa, vyko tikrai sklandžiai – pagal senąją programą sudarytos rangos sutartys renovuoti 140 namų. Nieko keista, sunkmečiu daugelis gyventojų tikrai negalvoja apie papildomus įsipareigojimus.

"Situacija tikrai nedžiaugsminga, džiaugtis nėra kuo. Gal tik patikslinčiau skaičių – ne aštuonias, o dvidešimt tokių paraiškų pagal naują programą turime", – praėjusią savaitę Seime per Vyriausybės valandą kalbėjo aplinkos ministras.

"Taip pat turiu konstatuoti tą faktą, kad iš finansavimo sutarčių, pasirašytų praėjusių metų pabaigoje, pagal seną programą 214 namų renovacijai, 60 bendrijų dėl sunkmečio atsisakė tai daryti", – teigė G.Kazlauskas.

Siūlys paramą

Ministras taip pat pripažino, kad dabartinę daugiabučių atnaujinimo programą jau ruošiamasi lopyti.

"Rengiame priemonių planą, iš dalies jis jau pradėtas įgyvendinti – yra teisės aktų pakeitimai su pasiūlymais, kaip būtų galima šį procesą suaktyvinti. Pagrindiniai akcentai turėtų būti dedami ekonominio skatinimo elementams, tai yra pasakant žmonėms apie efektyvų energijos naudojimą, apie tai, kas laukia jų ateityje. Ir taip paskatinti aktyviau dalyvauti ir pasinaudoti teikiamomis galimybėmis, nes vėliau gali tekti visas tas išlaidas dengti patiems", – kalbėjo aplinkos ministras.

Vyriausybė jau pritarė ir Seime pradėtoms svarstyti pataisoms, kuriomis siūloma remti būstus atnaujinančias nepasiturinčias šeimas ir asmenis be šeimos – tokiems gyventojams siūloma apmokėti kreditą ir palūkanas.

Į namą reikia investuoti

Beje, internete netrūksta skundų dėl neva nesąžiningų bendrijų pirmininkų, kurie už atitinkamą sumą, esą gautą iš statybos bendrovių, įkalbinėja gyventojus renovuoti namus. Tačiau vėliau žmonėms esą net neleidžiama pamatyti remonto sąmatų ir kitų dokumentų.

Vis dėlto daugiabučius jau atnaujinę tautiečiai tikina už šildymą tikrai mokantys mažiau, o dėl palūkanų nesiskundžiantys. Esą visai nesvarbu, kad bendra suma, mokama už komunalines paslaugas ir namo remontą, yra beveik tokia pati, kokia buvo iki renovacijos. Svarbiausia, kad pagerėja gyvenimo kokybė.

"Nėra taip, kad būstas, kuriame gyveni, kada nors atsipirks, jame tiesiog gyveni – į jį nuolat reikės investuoti, nes namai, kaip ir visi kiti daiktai, nusidėvi. O aš jau geriau mokėsiu keliais litais daugiau, bet nematysiu, kaip žiemą užuolaidos kilnojasi nuo vėjo, pučiančio kiaurai per langus, arba kaip apšerkšnija vidinės mano buto sienos. Be to, tikriausiai sutaupysiu šiek tiek pinigų už elektrą, kuriuos surydavo šildytuvai", – kalbėjo Žirmūnų mikrorajone atnaujintame name gyvenanti Aleksandra.

Tos pačios nuomonės ir V.Uspaskicho išpeiktas bendrijos pirmininkas J.Česnavičius. Pasak jo, Darbo partijos vadovas išpeikia renovaciją, bet nesiūlo jokios alternatyvos. O neremontuotas namas Didlaukio gatvėje būtų visai sugriuvęs.

"V.Uspaskichas lygina tik skaičius. Atvažiuokit, pažiūrėkit į mūsų namą ir į stovintį priešais. Pažiūrėsim, kuriame labiau norėtumėte gyventi. Aš nekalbu apie projekto atsipirkimą, o apie gyvenimo kokybę. V.Uspaskichas tegul pabando gyventi sename daugiabučiame name. Pažiūrėsim, kaip jis po žiemos kalbėtų. Pats pultų būsto remontuoti", – dienraščiui sakė J.Česnavičius.

Pradeda dalyti paskolas

Pagal naująją daugiabučių atnaujinimo programą Vyriausybė kompensuos gyventojams iki 15 proc. būstų atnaujinimo vertės ir iki 50 proc. dokumentų paruošimo kainos. Likusią dalį gyventojai turi sumokėti patys. Tiesa, jiems siūlomos lengvatinės paskolos su 3 proc. fiksuotomis metų palūkanomis. Jas teiks Šiaulių bankas, SEB ir "Swedbank". Praeitą savaitę Europos investicijų bankas (EIB) ir Šiaulių bankas jau pasirašė sutartį dėl daugiabučių namų atnaujinimo programos finansavimo. Artimiausiu metu sutartys turėtų būti pasirašytos ir su kitais bankais. Šioms trims kredito įstaigoms bus padalyta apie 30 mln. eurų (103,5 mln. litų), skirtų paskoloms daugiabučiams modernizuoti.

"Tikiuosi, kad ši sutartis taps stipriu impulsu siekiant išjudinti naująją daugiabučių modernizavimo programą. Dabar nebeliko jokių – nei biurokratinių, nei techninių – kliūčių žmonėms gauti lengvatines paskolas, todėl raginčiau visus pasinaudoti galimybe atnaujinti savo būstą ir gyventi pigiau, šilčiau ir patogiau", – teigė aplinkos ministras G. Kazlauskas.

Vilniaus mero pamąstymai

Sostinės meras Vilius Navickas, kalbėdamas Žinių radijo laidoje, yra užsiminęs, kad Vilniuje galima būtų daugiabučius namus modernizuoti ne po vieną, o ištisais kvartalais – kiekvienas mikrorajonas galėtų turėti savo spalvą. Savivaldybė esą galbūt net sutiktų finansuoti iki 50 proc. projekto parengimo kainos ir sutvarkytų visus reikiamus dokumentus, mat planuojama namus atnaujinti pagal tipinius projektus. Kitus 50 proc. dokumentų parengimo kainos finansuotų Vyriausybė. Taigi gyventojams tereikėtų pasirašyti sutikimą. Tiesa, detaliau komentuoti šias idėjas tiek meras, tiek savivaldybės Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyrius specialistai atsisakė. "Čia dar neišbaigta idėja, kol kas renkame informaciją, tad nieko nekomentuosime. Susisiekėme ir su meru, jis taip pat šia tema nekalbės", – dienraščiui sakė savivaldybės Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyrius vyriausiasis specialistas Mindaugas Savickas.