Valdžios koridoriuose sklandant siūlymams riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, prekybininkai teigia, kad toks sprendimas nuo Lietuvos atgrasytų pirkėjus iš užsienio. Pirmiausia, krūvas pinigų mūsų prekybos centruose paliekančius Baltarusijos piliečius.
Argumentų sako neišgirdę
Prekybininkai Vyriausybei siūlant apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais teigia pasigendantys racionalių argumentų, kurie pagrįstų, kad taip bus pažabota šešėlinė ekonomika.
Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) nuogąstauja, kad priėmus tokį sprendimą nukentės ne šešėlinio verslo atstovai, o sąžiningi pirkėjai, tarp jų ir Baltarusijos bei Rusijos gyventojai, Lietuvoje išleidžiantys dideles grynųjų pinigų sumas.
"Siūlydama įvesti aukščiausią atsiskaitymų grynaisiais ribą, Finansų ministerija nepateikė jokių tyrimų ir analizės, kuri suteiktų šiai idėjai pamato ir pagrįstų jos reikalingumą, naudą bei efektyvumą kovojant su šešėliu. Todėl racionalių argumentų už iki šiol neradome. Kol kas įžvelgiame tik papildomų suvaržymų pirkėjams ir prekybininkams", – sakė LPĮA vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.
Mažintų šešėlį
Finansų ministerija siūlo fizinių ir juridinių asmenų tarpusavio atsiskaitymus grynaisiais pinigais apriboti iki 10 tūkst. litų. Taip esą būtų mažinamas šešėlinės ekonomikos mastas.
Finansų ministerija tai numatančius teisės aktų projektus jau yra pateikusi viešam svarstymui.
"Prieš siūlydami šią priemonę, išanalizavome galimus padarinius ir matome, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys nepatogumų dėl jos taikymo beveik nepajus, nes apie 95 proc. gyventojų atliekamų operacijų neviršija 10 tūkst. litų ribos, o visos verslo įmonės turi einamąsias sąskaitas kredito įstaigose", – sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Anot ministerijos, Latvijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Danijoje, Slovakijoje, Italijoje ir kitose ES valstybėse leidžiamų operacijų grynaisiais pinigais sumos vidurkis siekia tokį pat dydį, kokį siūloma nustatyti ir Lietuvoje, – apie 10 tūkst. litų.
Finansų ministerijos teigimu, apribojus atsiskaitymus, ne tik sumažėtų prielaidos šešėlinei ekonomikai, bet ir skaidresni taptų sandoriai, efektyvesnė būtų jų kontrolė.
Atsiras nepatogumų
Prekybininkai aiškina, kad įvedus tokį apribojimą sąžiningai atsiskaitantys pirkėjai patirs papildomų nepatogumų, o tai gali sumažinti prekybos apimtį ir neigiamai atsiliepti šalies biudžetui.
"Nors mažmeninėje prekyboje dauguma atsiskaitymų yra iki 10 tūkst. litų, tam tikruose sektoriuose, tokiuose kaip baldų, buitinės technikos, prabangių drabužių, ši suma viršijama. Ypač tai pasakytina apie Baltarusijos ir Rusijos gyventojus, kurie yra pagrindiniai tokių prekių pirkėjai ir paprastai atsiskaito grynaisiais. Tikėtina, kad tokiu sprendimu šių šalių piliečių išleidžiamų pinigų Lietuvos ekonomikoje kiekis bus sumažintas", – teigė L.Vilimas.
LPĮA vertinimu, įstatymų pakeitimas naudingiausias būtų bankams, kurie suinteresuoti pavedimų per elektroninės bankininkystės sistemas daugėjimu.
"Čia galima įžvelgti tam tikrą konfliktą tarp verslo bei vartotojų ir bankininkų interesų. Šiuo atveju pastarųjų interesai būtų aukščiau. Mūsų nuomone, atsiskaitymų banko kortelėmis gerokai padaugėtų, jei bankai sumažintų mokesčius. Tuomet ir prekybininkai būtų labiau suinteresuoti mažinti transakcijų grynaisiais apimtį", – komentavo asociacijos vadovas.
Naujausi komentarai