Rusijos politika Klaipėdos uosto nebegąsdina

Į skambius pareiškimus, kad Rusija nuo 2015 metų nebesiųs krovinių per Lietuvą, Latviją ir Estiją, Klaipėdos uoste reaguota ramiai.

Ragina nepolitikuoti

„Mes turime dvigubą užduotį – visiškai nutraukti naftos ir anglies eksportą per „Pribaltikos“ šalių uostus ir padidinti krovinių priėmimo galimybes savuose uostuose“, – praėjusią savaitę Sankt Peterburge teigė Rusijos premjero Vladimiro Putino pavaduotojas Sergejus Ivanovas.

Vokietijos spaudos agentūra („Deutsche Presse-Agentur“) pranešė, kad Lietuva pagrasino atidėti Rusijos stojimą į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) ir būsimus susitarimus su ES, jei Maskva pirmenybę teiks savo uostams Baltijos jūroje. Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime tiesiogiai apie tai nekalbama. „Galimas Baltijos šalių uostų izoliavimas nuo kitų Baltijos jūros pakrantės uostų prieštarautų PPO laisvos ir sąžiningos konkurencijos praktikai. Todėl įspėjame Rusijos pareigūnus nustoti žaisti pigius politinius žaidimus ir susikoncentruoti į ilgai laukiamas vidaus reformas“, – rašoma URM pranešime.

Nebepriklauso nuo Rusijos

Dienraščio kalbinti uostininkai tikino, kad, jei Rusija nutrauktų krovinių gabenimą per Klaipėdos uostą, tragedijos nebūtų.

„Rusiškų naftos produktų Klaipėdos uosto kompanijos krauna apie du milijonus tonų per metus, o anglių visai neturime. Bendra uosto krova šiemet pasieks per 30 milijonų tonų. Todėl rusiški kroviniai įtakos uosto veiklai neturės“, – svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkodaros direktorius Artūras Drungilas.

Jis mano, kad net ir būdama Pasaulio prekybos organizacijos nare, Rusija turės pakankamai svertų, kad stabdytų savų krovinių tranzitą per Baltijos šalių uostus. Tai ir sanitarinė kontrolė, ir sienų kirtimo procedūros.

Nuo Rusijos krovinių Klaipėdos uostas buvo priklausomas iki 2001 metų. Tuomet Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) neteko pagrindinio krovinio – rusiško metalo. Jo per metus kraudavo apie penkis milijonus tonų.

„Norėdama įstoti į Pasaulio prekybos organizaciją, Rusija mažina krovinių gabenimo geležinkeliais į užsienio šalis tarifus. Metalo lakštų gabenimo tarifai dar gerokai skiriasi nuo tų, kurie taikomi pačios Rusijos uostams. Tačiau, kai kurie kroviniai jau keliauja ir pas mus. Pradėjome krauti rusiškus ketaus liejinius – apie 10 tūkstančių tonų per mėnesį“, – aiškino KLASCO komercijos direktorius Vytautas Kaunas.

Jo nuomone, šiuo metu Rusijoje dėl krovinių gabenimo per Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostus vyksta politikavimas. Tačiau kai geležinkelio tarifai į Rusijos ir kitų šalių uostus susilygins, kur gabenti krovinius jau spręs ne politikai, o verslininkai.

Atsilieps kaimynams

Šiuo metu Rusija Suomių įlankoje intensyviai stato naujus uostus. Vos tapęs Rusijos premjeru V.Putinas prabilo, kad Ust Lugos uostui užbaigti skirs 300 milijardų rublių – apie 30 milijardų litų.

Dėl savų uostų Rusijoje aukojami netgi kariniai interesai. Ust Lugoje priimtas sprendimas iš kariškių perimti maždaug 500 hektarų teritoriją naujojo uosto statyboms.

Prieš kelerius metus tuščioje vietoje pradėtas statyti Ust Lugos uostas jau įgauna pagreitį. Jame per pusmetį krauta daugiau kaip trys milijonai tonų krovinių. Tai buvo beveik 17 procentų daugiau nei pernai.

Tai, kad senka Rusijos kroviniai jau pajuto Talino uostas. Jo krova nuo praėjusių metų, kai iš Talino centro iškėlė tarybinio kareivio skulptūrą, pradėjo žymiai mažėti. Šiemet ji mažesnė net 32 procentais.

Šiais metais Rusijos krovinių stoką jau pajuto ir Ventspilio uostas. Per šių metų pirmąjį pusmetį jame krauta 1,14 mln. tonų krovinių arba beveik penkiais procentais mažiau nei pernai.

Ateityje tai pajus ir Rygos uostas. Jame beveik pusę krovinių sudaro akmens anglys, kurios eksportuojamos iš Rusijos.