S. SKVERNELIS APIE VALDŽIOS KONFLIKTĄ SU KINIJA: JIEMS NERŪPI MŪSŲ VERSLAS IR IŠ KO GYVENS ŽMONĖS

Aštrėjant santykiams su Kinija, Lietuvos verslas ieško išeičių, praneša LNK.

Perkelia įmones svetur

Kauno rajone įsikūrusi „Coninental“ gamykla buvo didžiausia investicija per 20 metų į gamybos sektorių Lietuvoje. Į gamyklą investuota virš 90 mln. eurų, sukurta 500 naujų darbo vietų. Naujos gamyklos atidaryme prieš trejus metus džiaugėsi ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Ponios ir ponai, malonu būti čia“, – tąkart šnekėjo G. Nausėda.

Dabar dėl pasirinktos užsienio politikos džiaugsmas blėsta. Kinija spaudžia Vokietijos automobilių dalių milžinę „Continental“ nebenaudoti jos gamykloje Lietuvoje pagamintų komponentų.

Skundžiasi ir lietuviškos įmonės. Esą vieną dieną Kinijos muitinės sistemoje Lietuva yra, o kitą – ne. Taip ir su bankiniais pavedimais. Kinai ne visada noriai perveda pinigus į lietuviškas sąskaitas.

„Kaip verslas sako, taip iš tikrųjų ir yra“, – tikino ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

A. Armonaitė sakė, kad verslas užverstas papildoma biurokratija.

„Dalis krovinių stovi, kai kas patenka. Reikia europinio palaikymo, kad tai išsispręstų iš esmės“, – teigė A. Armonaitė.

Kol Europos pagalbos dar laukiama, pats verslas ieško būdų, kaip apeiti sistemos trikdžius.

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

„Įmonės dirba per advokatų kontoras. Advokatų kontoros padeda tiek atidaryti įmones Kinijoje ir dirbti per jas, tiek atidaryti įmones Honkonge ir per jas dirbti“, – aiškino Lietuvos–Kinijos prekybos asociacijos vadovas Rokas Radvilavičius.

Verslo teigimu, šiuo metu Kinijoje įstrigę lietuviškos produkcijos už beveik 10 mln. eurų. Kai kurie, nepasikentę dabartinės situacijos, išsikelia iš Lietuvos. Verslininkai baiminasi dar griežtesnių sankcijų iš Kinijos, todėl kalbėdami su žiniasklaida prašė neminėti jų įmonių pavadinimų.

„Mes pasitarėme su partneriais ir įmonės Lietuvoje nevystysime. Mes orientuojamės į įmonės perkėlimą į kitą šalį. Viso verslo iškėlimą iš Lietuvos. Mums tai paprasčiau padaryti, nes mes neprekiaujame lietuviška kilme. Tarkime, verslininkams, kurie turi gamybą čia, sudėtingiau“, – kalbėjo verslininkas Darius.

„Perkelti tokio pobūdžio verslą į bet kurią kitą Europos valstybę – jokių problemų. Tada mokesčiai bus mokami ne Lietuvai, bet mes paremsime kitų valstybių ekonomiką“, – antrino demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.

Kiti ieško partnerių, pavyzdžiui, Baltijos regione.

Spaudžia nebendrauti su Lietuva

„Aš asmeniškai linkiu, manau ir dirbame ties tuo, kad tai būtų tik laikini nesklandumai“, – sakė A. Armonaitė.

S. Skvernelis sakė, kad valdžia nepagalvojo apie netiesiogines sankcijų pasekmes.

„Jiems apskritai nerūpi mūsų verslas, nerūpi, iš ko gyvens žmonės, iš ko bus mokami mokesčiai į biudžetą. Svarbu, kad būtų prieš save vertybiškai pasielgę“, – rėžė S. Skvernelis.

Jiems apskritai nerūpi mūsų verslas, nerūpi, iš ko gyvens žmonės, iš ko bus mokami mokesčiai į biudžetą. Svarbu, kad būtų prieš save vertybiškai pasielgę.

Verslui siūloma ieškoti naujų eksporto rinkų. Daug kalbama apie galimybes Taivane. Tačiau medieną į Kiniją eksportuojančio Dariaus verslo tokie pasiūlymai nedomina, mat didžiausias Taivano eksporto partneris ne bet kas kitas, bet Kinija. Kiti partneriai – JAV, Honkongas, Japonija ir Singapūras.

„Pusė Taivano eksporto keliauja į Kiniją. Kaip tu gali pasididinti pardavimus į Taivaną, kai tu uždarei rinką ten, kur Taivanas eksportuoja prekes?“ – retoriškai klausė Darius.

Iššūkių lietuviškai produkcijai nemažai ir dėl to, kad  Kinija kalbina tarptautines kompanijas nutraukti ryšius su Lietuva.

„Ne tai kad nebendrauti, bet mažiau bendradarbiauti. Kiek matau dabar, palaipsniui bus skatinama mažiau bendradarbiauti“, – kalbėjo R. Radvilavičius.

Lietuvos automobilių pramonė gamina komponentus didžiausiems automobilių gamintojams, tad sutrūkus tiekimo grandinėms ar atsiradus nesklandumams muitinėje, ieškomi nauji tiekėjai. Į Lietuvos tiekėjus jau kreipėsi tarpininkai.

„Gauname užklausas. Jie patys bando išsiaiškinti situaciją, kadangi jau gavo informaciją iš didžiųjų gamintojų“, – pasakojo Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos prezidentas Giedrius Valuckas.

Tačiau nerimą kelia tai, kad ginčuose su Kinija nuo Lietuvos sukasi ir investuotojai.

„Tie investuotojai, kurie turi eksportą ir pardavimus į Kiniją, jie kaip investicijų galimybę iš karto braukia. Kalbant apie tuos investuotojus, tai tą dalį investuotojų mes tikrai prarandame“, – tikino G. Valuckas.

Baltijos automobilių detalių klasteris skaičiuoja, kad bendravimą su Lietuvą nenumatytam laikui sustabdė iki dešimties Europos įmonių. Neoficialiomis žiniomis, tarp norinčių keisti Lietuvos tiekėjus, ir automobilių gamybos gigantas „Volkswagen“.