Rimantas Šadžius teigė nematantis nė vienos priežasties, kodėl pakeitimus reikėtų atidėti dar vieniems metams.

„Dialogas su verslu vyksta. Daug dalykų, kuriuos įvairūs subjektai išsakė visuomeninės diskusijos metu (...), nemažai dalykų išgirdome ir pakoregavome savo siūlomus teisės aktų projektus. Dabar panašu, kad argumentų anoje pusėje neliko nė vieno – tik atidėkime. O atidėti reiškia, kad mes atidedame visas pertvarkas dar vieneriems metams. Dėl kokių priežasčių, man neateina į galva“, – pirmadienį Seime prieš susitikimą su valdančiųjų frakcijų atstovais žurnalistams sakė R. Šadžius.   

„Mes tai (verslo nuogąstavimus  – BNS) girdime, be abejo, bet mes taip pat žiūrime ir į Europos Komisijos ekonomines prognozes, kurios, paskelbtos šiandien (pirmadienį – BNS), rodo, kad kitais metais Lietuvos ekonomikos augimas smarkiai paspartės. Tikime šitomis prognozėmis ir nesiruošiame tikėti visokiomis vizijomis apie pasaulio  pabaigą“, – kalbėjo finansų ministras.

Europos Komisijia (EK) pirmadienį paskelbė bloginanti šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2,8 proc. (pernai lapkritį prognozuotas 3 proc. ekonomikos augimas), tačiau, pasak Komisijos, 2026 metais šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas ūgtels iki 3,1 proc.

 Tikime šitomis prognozėmis ir nesiruošiame tikėti visokiomis vizijomis apie pasaulio  pabaigą.

Paklaustas, ar verslui gali pavykti koalicijos partnerius įtikinti neskubėti dėl mokesčių pokyčių, finansų ministras teigė, kad parodys balsavimas. 

„Pažiūrėsime. Pateikiu Seime (antradienį – BNS) paketą ir labai paprastai – balsavimas parodys“, – teigė R. Šadžius. 

Anksčiau jis yra sakęs, kad mokesčių pakeitimai blogiausiu atveju Lietuvos ekonomikos augimą sulėtintų 0,2 proc. 

Seimui antradienį ministras pateiks nekilnojamojo turto, pelno, gyventojų pajamų ir kai kurių kitų mokesčių pokyčius numatančias aštuonių įstatymų pataisas.

Premjeras Gintautas Paluckas socialdemokratų partijos suvažiavime savaitgalį teigė, kad siūlomi didesni mokesčiai nedidins finansinės naštos pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, o surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą reikia siekiant kokybiškesnių viešųjų paslaugų.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra paraginęs valdančiuosius užtikrinti verslą, kad mokesčiai po planuojamų priimti pakeitimų nebedidėtų iki kadencijos pabaigos.

BNS rašė, kad valdančiųjų kompromiso dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio siekianti Vyriausybė šią savaitę pasiūlė Seimui leisti savivaldybėms pačioms nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę, vadinamąsias grindis, o virš jų būtų taikomi 0,1–1 proc. tarifai. Antrasis ir paskesnis būstas būtų apmokestinami pagal Seimo nustatytą tvarką.

Taip pat siūloma nustatyti tris 20–32 proc. progresinius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, įvedant naują 25 proc. tarifą.

Be to, siūloma 1 proc. punktu iki 17 proc. tarifo padidinti pelno mokestį, apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis, išskyrus asmeninių automobilių civilinę atsakomybę, įvesti vadinamąjį „cukraus mokestį“.

Pakeitimus ketinama priimti iki liepos, kad jie įsigaliotų nuo kitų metų.

Priėmus siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, 2026 metais planuojama į valstybės biudžetą papildomai surinkti 278,8 mln. eurų, 2027 metais – 551,9 mln. eurų. Didžiąją dalį šių lėšų žadama skirti krašto apsaugai.