Pasak jo, ši rizika turėtų būti vienu iš motyvų, kuriuo parlamentarai vadovautųsi balsuodami už galutinį įstatymo dėl NT mokesčio variantą. 

„Rizika po šiandien (pirmadienį – BNS) priimto varianto tokia išlieka. Tai labai rimta rizika, į ją atkreipia dėmesį ir kai kurie Seimo nariai“, – tvirtino R. Šadžius.

„Matyt, tai vienas iš motyvų, kuriuo galėtų vadovautis Seimo nariai balsuodami už galutinį variantą“, – pridūrė ministras.

Buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė įspėja, kad neįvedusi tokio NT mokesčio, kurį mokėtų dauguma gyventojų, Lietuva negaus apie 90 mln. eurų RRF lėšų. 

Pasak jos, Lietuva Europos Komisijai yra įsipareigojusi praplėsti NT mokesčio mokėtojų bazę ir surinkti daugiau pajamų.

Finansų ministerija BNS nurodė, kad Europos Komisija vertindama „Naujos kartos Lietuva“ plano rodiklio „Seimui pateikti išsamios analizės pagrindu parengti pasiūlymai dėl aplinkosauginių mokesčių ir kitų ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimo plėtros“, už kurį Lietuva jau atsiskaitė, pasiekimą buvo padariusi išvada, kad NT mokesčio pakeitimai sudaro 50 proc. šio rodiklio pasiekimo. Ministerijos teigimu, šis rodiklis buvo susijęs su atitinkamų teisės aktų pateikimu Seimui.

„Tuo remiantis galima daryti prielaidą, kad maksimali NT mokesčio pakeitimų įgyvendinimo vertė ir atsiskaitant už „Naujos kartos Lietuva“ plano rodiklį (...) „Įsigalioję akcizų ir aplinkosauginių mokesčių bei turto mokesčių teisės aktų pakeitimai“ būtų 50 proc. vieno mokestinio rodiklio vertės, t.y. 87 mln. eurų“, –  BNS pirmadienį nurodė ministerija.

Finansų ministerijos teigimu, kiekvieno „Naujos kartos Lietuva“ plano rodiklio atveju sprendimą, ar jis „pasiektas pilnai“ priima Europos Komisija.

“Šiuo metu negalime tiksliai pasakyti koks jis bus. Sprendimas priklausys ir nuo priimto nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo turinio ir nuo kitų mokestinių pakeitimų turinio, kurie įgyvendina minėtą rodiklį“, – teigiama ministerijos komentare BNS.

Premjeras Gintautas Paluckas anksčiau teigė, kad nekeičiant NT mokesčio Lietuva neįvykdys įsipareigojimų Europos Sąjungai ir gali negauti iki 400 mln. eurų RRF paramos.

Finansų ministras Rimantas Šadžius taip pat kalbėjo, kad įgyvendinus mokestinius pakeitimus būtų galima atšildyti šiuo metu įšaldytus 400 mln. eurų, kurių investavimas į Lietuvos „ūkį keleriopai padengtų BVP praradimus“.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį pritarė kiek pataisytai Vyriausybės siūlytų mokesčių pakeitimų versijai, bet sutarė visiškai neapmokestinti pirmojo būsto nesvarbu, kokia jo vertė būtų.

Tuo metu antrąjį ir bet kurį kitą nekomercinį žmogaus būstą (ne pagrindinį gyvenamąjį būstą, kur deklaruota gyvenamoji vieta) BFK siūlo apmokestinti nuo 50 tūkst. eurų. Šią ribą viršijančiai turto vertei būtų taikomas 0,2 proc. tarifas, viršijančiai 200 tūkst. – 0,4 proc., viršijančiai 400 tūkst. – 0,6 proc., o viršijančiai 600 tūkst. – 1 proc. tarifas. 1 mln. eurų viršijančią turto vertę komitetas siūlo apmokestinti 2 proc. 

Po koalicinės tarybos posėdžio kuriame buvo pritarta pagrindinio turto neapmokestinimui, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sakė, kad Lietuva pradės derybas su Europos Komisija (EK) dėl RRF lėšų, kad jos būtų išmokėtos pakeitus NT mokesčio modelį.