„Šiandieninėje geopolitinėje situacijoje turime peržiūrėti visas gynybos investicijų finansavimo galimybes, todėl finansinė diplomatija su kaimyninių šalių vadovais, europinių ir Šiaurės Europos finansų institucijomis yra vienas prioritetų siekiant įgyvendinti Lietuvos gynybos investicinius projektus“, – Finansų ministerijos pranešime cituojamas R. Šadžius.

„Šiaurės investicijų bankas yra labai svarbus mūsų regiono finansinis partneris, kuris ilgalaikėje perspektyvoje galėtų prisidėti prie gynybos investicijų“, – pridūrė jis.

Ministras akcentavo, jog šiuo metu svarbiausia įgyvendinti numatytus projektus, būtinus šalies apginamumui užtikrinti. Tarp jų – Vokietijos brigados priėmimas, Lietuvos divizijos kūrimas bei gynybinės pramonės plėtra.

„Šiaurės investicijų bankas yra prisidėjęs prie ne vieno strategiškai Lietuvai svarbaus projekto finansavimo, ypač užtikrinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę, todėl šiandieninių geopolitinių realijų kontekste norime tęsti šią partnerystę su banku ir gynybos pajėgumų stiprinimo srityje“, – teigė finansų ministras.

Ministerijos duomenimis, vizito Helsinkyje metu R. Šadžius taip pat susitiks su Suomijos verslo finansavimo ir eksporto kreditų agentūros Finnvera vykdomuoju viceprezidentu Jussi Haarasilta aptarti bendradarbiavimo su nacionaliniu plėtros banku ILTE galimybes.

Šiaurės investicijų bankas – tarptautinė finansų institucija, kurią 1975 m. įsteigė Šiaurės šalys – Švedija, Suomija, Danija, Norvegija ir Islandija. 2005 m. sausio 1 d. ŠIB narėmis tapo Lietuva, Latvija ir Estija. Banko tikslas – finansuoti projektus, kurie didina produktyvumą ir stiprina aplinkos apsaugą valstybėse narėse.

Kiek anksčiau finansų ministras yra patikinęs, jog Europos investicijų bankas (EIB) suteiks paskolą didžiajai daliai brigadai įkurti skirto Rūdninkų karinio miestelio statyboms finansuoti.

„Pasiektas principinis sutarimas su EIB, kuris yra viešojo sektoriaus atstovas ir kurio savininkai yra visos Europos Sąjungos šalys, kad jis dalyvaus Rūdninkų miestelio statybų projekte milžiniškame viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu. Ką tai reiškia (…) paprastai – lizingas, mes lizingu pasistatytume (Rūdninkų – ELTA) karinį miestelį“, – LRT radijui vasarį sakė R. Šadžius.

ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.