Gali padidinti augalų stresą
Su nerimu apie žiemines grūdines kultūras, rapsus kalba ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) augalininkystės specialistai, nuolat stebintys ūkinius laukus. Visoje Lietuvoje šiuo metu pasėliai patiria dvigubą stresą – drėgmės trūkumą ir temperatūros svyravimus. Sausa dirva stabdo maisto medžiagų (ypač azoto) įsisavinimą, o rytinės šalnos nuo 1 iki 4 °C šalčio lėtina augalų vegetacijos procesus. Ant augalų esančios septoriozė ir miltligė kol kas snaudžia dėl sausros, tačiau piknidžiai ant apatinių lapų yra „uždelsto veikimo bomba“: po lietaus ir šilumos abi ligos gali išplisti.
Pasak specialistų, šiuo jautriu laikotarpiu atsargiai reikia elgtis su herbicidais ir augimo reguliatoriais, nes streso būsenoje (šalnos ir sausra) augalas sunkiai skaido cheminius junginius, tad purkšti reikėtų tik tada, kai nakties temperatūra taps teigiama. Herbicidai per šalnas gali stipriai nudeginti pasėlį arba ilgam sustabdyti jo augimą. Be to, purškiant herbicidus per šalnas ar netrukus po jų, piktžolės gali likti nepakankamai paveiktos, o kultūriniai augalai – pagelsti ar net žūti dėl sulėtėjusio veikliųjų medžiagų skaidymo. Azoto trąšos per lapus tokiomis sąlygomis taip pat gali dar labiau didinti augalų stresą ir lemti azoto nuostolius, rašoma nuolat pateikiamuose ir atnaujinamuose LŽŪKT pranešimuose.
Be lietaus sunkiai sudygs
„Po žiemos atsibudusiems augalams toks šaltas ir sausas pavasaris – ne pats palankiausias metas, tačiau nėra taip blogai, kaip buvo pernai, – sako Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius. – Pernai pirmas tris gegužės savaites naktimis šalo iki 9 °C, todėl nemaža dalis jau pradėjusių žydėti rapsų buvo pažeisti. Vos tik dieną prasiskleidžia žiedelis, naktį nušąla. Nuo tų šalnų pernai labai nukentėjo ir žydintys sodai. Dabar kol kas žydi tik slyvos, aišku, jos gali prarasti derlių.“
Pasak LŪS vadovo, didžioji dalis kultūrų, kuriomis apsėti laukai, yra žiemkenčiai – kviečiai, kvietrugiai, rapsai, o šioms kultūroms toks šaltas oras nėra kritiškai blogas. Daugumoje Lietuvos regionų jau vyko sėja, tačiau sausas ir vėjuotas oras tikrai gali pakoreguoti sėklų dygimą, ploteliai laukuose gali likti nesudygę. „Liūdniausia, kad ir prognozės kol kas nežada lietaus, – apgailestauja R. Juknevičius. – Meteorologai artimiausiu metu prognozuoja itin nedidelį, vos 0,1–0,2 mm lietų. Net rasos neiškris. Sausra greitai taps kritinė, nes kritulių nesulaukiame apie mėnesį. Tie augalai, kurie nėra suformavę kokybiškų šaknų, dėl tokios sausros jau gali neišgyventi, o blogiausia bus dabar sėjamoms kultūroms.“
Sausra greitai taps kritinė, nes kritulių nesulaukiame apie mėnesį. Tie augalai, kurie nėra suformavę kokybiškų šaknų, dėl tokios sausros jau gali neišgyventi.
Nereikia reguliatorių
Pašnekovas sako, kad šaltas oras neturėtų labai koreguoti rapsų žydėjimo, brendimo ir derliaus laiko – jis neturėtų vėluoti, nes kovas buvo gana šiltas. Tačiau balandis gali būti minimas kaip šalčiausias per pastarąjį laiką. „Anksčiau balandžio pabaigoje jau sulaukdavome ir 20 °C šilumos, o šiemet tokios šilumos nebuvo, – svarsto LŪS pirmininkas. – Ar tai pavėlins vegetaciją? Priklauso, kokia bus gegužė, kuri paprastai labiau lemia augimo procesus. Tačiau teko girdėti, kad ir gegužė, bent jau jos pradžia, žadama šaltesnė nei daugiametis vidurkis. Augalai turi tokią savybę – kai vyrauja šalti orai, vegetacija sustoja, o orams atšilus jie iš karto reaguoja ir sureguliuoja vegetaciją. Būna, kad per savaitę pasikeičia du augalų augimo tarpsniai, taip jie ir pasiveja visus grafikus.“
Kai iš po žiemos būna nepakankamai gerai įsitvirtinę kviečiai, dažniausiai naudojami augimo reguliatoriai, kurie gali paspartinti jų augimą, įsitvirtinimą arba, prireikus, kai balandis būna itin šiltas ir augalai ima sparčiai auginti stiebus, sulėtinti augimą, kad augalai turėtų laiko įsikrūmyti. Iš vieno grūdo kartais gali išaugti net šeši stiebai, turintys po lygiavertę varpą su grūdais – štai kiek gali išauginti vienas grūdas. Šiemet kol kas apie reguliatorius ūkininkai nekalba, nes šaltis pats pristabdė vegetaciją ir neleidžia augalams pernelyg sparčiai augti. Vis dėlto, jeigu sausra užsibus, augalai, jausdami, kad neišmaitins tokios gausos varpų, jų neaugins – stiebai ims džiūti, nykti, o tokių nuostolių labiausiai ir bijo ūkininkai.
„Kol kas pasėliai nepurškiami nei herbicidais, nei apsaugos priemonėmis nuo ligų, – LŽŪKT specialistams antrina agronomo išsilavinimą turintis R. Juknevičius. – Purškiant galima tik padidinti pasėlių stresą ir neaišku, kaip jį augalai atlaikytų, o ir naudos būtų nedaug. Augalų apsaugos priemonės pradeda veikti, kai temperatūra nenukrinta žemiau 10 °C šilumos.“
Tręšiama atsargiai
„Augalų maistas yra kalio, fosforo trąšos, kurios naudojamos rudenį prieš žiemkenčių sėją, per sėją arba iš karto po jos, nes jos ilgai tirpsta, labai lėtai yra, kartais net ne vienus metus. O jeigu kalbame apie salietra vadinamas trąšas (azotą), karbamidą, jos suyra greitai, todėl azotu tręšiama dažniausiai kelis kartus, kad augalas nuolat turėtų kuo maitintis, o trąšos neišsiplautų į gruntą. Tik rapsus tręšiant azoto išsiplovimas į gruntą praktiškai neįmanomas, nes rapsų šaknys gali siekti net iki 1,5 m gylio, tad nebaisu, kad azotas išsiplaus į gruntą, jis vis tiek bus pasiektas. Azotu pasėliai jau buvo patręšti, tačiau tai dar ne pagrindinis tręšimas, jis bus vėliau. Dabar sėjamos vasarinės kultūros tręšiamos kaliu ir fosforu“, – pasakoja LŪS pirmininkas.
Žiemkenčiams fosforas labai svarbus, todėl rudeninio tręšimo negalima atidėti pavasariui, jau gali būti per vėlu ir derliaus nebebus.
Buvau atsikasęs pažiūrėti bulvių, sodintų balandžio pradžioje, tai jos guli žemėje kaip sandėlyje – jokių daigelių neleidžia.
Ar jau pabrango trąšos?
Nuo sausio 1 d. atsiradus CBAM mokesčiui (pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas, tai yra ES priemonė, skirta apmokestinti CO₂ emisijas importuojamoms prekėms iš trečiųjų šalių. Juo siekiama suvienodinti sąlygas ES ir ne ES gamintojams, skatinant tvaresnę gamybą ir mažinant „anglies nutekėjimą“) trąšos pabrango. Ar tai finansiškai jau pajuto ūkininkai? R. Juknevičius sako, kad dauguma laukų buvo užsėti rudenį, tad ir kaliu bei fosforu buvo tręšiama anksčiau įsigytomis trąšomis, o jos buvo pirktos dar senomis kainomis. Vasarojui, ko gero, kompleksinės trąšos taip pat buvo įsigytos rudenį. Dauguma profesionaliai ūkininkaujančių ūkininkų rudenį perka trąšas visų metų derliui, jas sandėliuoja, tad kol kas išaugusios kainos jų nepalies. „Aš asmeniškai trąšas sezonui susiperku birželio–liepos mėnesį, tad šiemet perkant kaina jau bus didesnė, – sako R. Juknevičius. – Dauguma ūkininkų, ypač stambesnių, taip pat turi trąšų rezervą, tačiau smulkesniesiems bus liūdniau, jie trąšas iš pardavėjų sandėlių paprastai perka dažniau ir neturi rezervo.“
Trąšos brango jau ir vadinamuoju pereinamuoju laikotarpiu. Pavyzdžiui, salietra praėjusių metų spalį jau kainavo brangiau – apie 370 eurų už 1 t, prieš Naujuosius metus – jau 430 eurų, o dabar jos kaina viršija 500 eurų už 1 t. „Trąšos pabrango maždaug trečdaliu, artėjame prie 50 proc. brangimo, – sako R. Juknevičius. – Turint galvoje, kad praėjusieji metai buvo mažai pelningi, ūkininkai „lašinių“ nesukaupė, tad išgyventi tokį trąšų pabrangimą, papildomas sąnaudas bus labai nelengva. Uždirbti pelno bus tikrai sunku. Gauti paskolas kredito įstaigose, bankuose, ūkininkams labai sunku, nes jie rizikingi klientai. Daug kartų kreipėmės į valdžią, prašydami išspręsti finansavimo problemas. Anksčiau, per pandemiją, turėjome tokį paskolų garantijų fondą, jis labai padėdavo ūkininkams tokiose situacijose, kai nebūdavo iš ko padengti palūkanų, o dabar tų pagalbos priemonių likę labai mažai, nors situacija žemės ūkyje yra labiau įtempta.“
Tad ką daro ūkininkai? „Griebiasi šiaudo, kuris yra labai brangus, – aiškina agronomas. – Juos kredituoja trąšas parduodančios įmonės, kurioms moka 11–12 proc. palūkanų, ir iki rudens turės atsiskaityti. Tad nors ūkininkai sunkumų turi jau dabar, rudenį jų turės dar daugiau. Gali atsirasti dar daugiau ūkininkų, kurie galbūt jau svarstys apie pasitraukimą iš žemės ūkio.“
Bulvės auga sunkiai
Kėdainių rajone, Daukšių kaime, ūkininkaujantis Saulius Dambrauskas kasmet stebina kaip vienas anksčiausiai Lietuvoje užauginantis ankstyvųjų bulvių. Jas ragauti paprastai jau galima pirmąją birželio savaitę. Kaip bus šiemet, kai vyrauja tokie šalti pavasario orai?
„Šiemet pačias ankstyviausias bulves pasodinome kovo 16 d., – pasakoja ūkininkas. – Kovas buvo šiltas, nuteikė labai viltingai. Pirmąsias bulvytes pridengėme plėvele. Dar po poros savaičių papildomai pasodinome daigintų bulvių – jeigu pirmosios nušaltų, gelbėtų kitos. Tačiau oras labai šaltas, tad bulvytės auga sunkiai.“
Pačių ankstyviausiųjų S. Dambrausko ūkyje pasodinta kaip paprastai – 14 ha, po poros savaičių papildomai pasodino dar 14 ha. Kol kas orai labai šalti, tad iki šiol bulvių nenudengia. Praėjusią savaitę, kai kalbėjomės su ūkininku, naktį Kėdainių rajone kaip tik būta šalnų iki 5 °C. Bulves nuo šalnų laistė, plėvelės apšalo, kabojo varvekliai. Šiemet rūpesčio daugiau nei paprastai.
„Gamta viską išlygins, – optimistiškai sako ūkininkas. – Šviežio derliaus tikimės pirmąją birželio savaitę. Na, jeigu užsibus šalti orai – tada antrąją.“
Kitos, vėliau pasodintos, bulvės jau bandė lįsti iš dirvos, tačiau prieš pastarosios savaitės šalnas jas užkaupė, kad nenušaltų. „Buvau atsikasęs pažiūrėti bulvių, sodintų balandžio pradžioje, tai jos guli žemėje kaip sandėlyje – jokių daigelių neleidžia“, – apgailestauja ūkininkas. Jis nebijo, kad bulvės šaltoje dirvoje iki atšilimo gali supūti. Sako, kai sėkla gera, ji tiesiog išlauks geresnių orų ir sudygs.
Salotos stiebiasi vangiau
Kauno rajone, Vilkijos seniūnijoje, Juodžių kaime ūkininkaujanti Dariaus ir Renatos Ambraziūnų šeima daržoves augina dideliame plote – beveik 30 ha lauke. Didžioji dalis – salotos, kurių daigelius atsiveža iš Vokietijos. Visi pasodinti daigai užklojami agroplėvele. Šiemet salotos užklotos iki šiol, o šią savaitę apklotai bus bandomi nuimti ir tada paaiškės, kaip sekėsi salotoms įveikti šio pavasario neįprastai šaltą orą.
Vargino ir labai sausas oras, tad salotas teko papildomai laistyti – kitaip jos būtų karčios.
„Salotas pasodinome šiemet kaip visada, pagal grafiką – dvyliktą savaitę, – pasakoja R. Ambraziūnienė. – Kai nuimsime plėvelę, pamatysime salotų būklę: ar neužpuolė ligos, ar negaus šoko atidengus plėvelę. Akivaizdu, kad derlius vėluos, nes net per plėvelę matyti, kad salotos dar nedidelės.“ Pasak daržovių augintojos, paprastai prekybą salotomis pradėdavo gegužės 9 d., tačiau šiemet, akivaizdu, prekyba prasidės vėliau. Salotos ūkio lauke atsodinamos ir antrą kartą.
Ūkininkų sūnus augina bulves, tad kol naktimis laikosi šalnos, o ir dienomis orai labai šalti, jis delsė sodinti ir pradeda tik dabar.
Smidrai vėluoja
Ambraziūnų ūkyje auginami ir smidrai. „Anksčiau tokiu laiku parsinešdavome jau po kibiriuką smidrų, o dabar į lauką einame kaip grybauti, – juokiasi R. Ambraziūnienė. – Kol kas lenda tik vienas kitas, tad eini tik pasivaikščioti.“
Smidrai yra vienos ankstyviausių daržovių, gegužės pradžia būna pats derliaus metas, tačiau šiemet šeima šio pavasarinio skanėsto kol kas gali paragauti pati ir pasiūlyti tik artimiausiems draugams.
Ambraziūnų ūkyje jau pasodinti ir svogūnai, tačiau kol kas jie tik išleidę šakneles, laiškai dar nenori stiebtis. Rudenį ūkininkai bandė sodinti žieminius svogūnus, tai šie jau išlindę iš dirvos, tačiau, kaip vaizdingai R. Ambraziūnienė pasakė, dar išsigandę.
Dažni metai ūkininkams atneša išbandymų, dėl permainingų orų dažnai patiriama neplanuotų nuostolių. Štai kodėl kartais reikia, kad valstybė padėtų jiems įveikti nuo pačių nepriklausančias negandas, kad ir toliau galėtų mums auginti lietuvišką maistą.
Naujausi komentarai