SAMDOMŲ DARBUOTOJŲ TRŪKUMAS LIETUVOJE – REKORDINIS

Laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje – gerokai didesnis, nei skelbia Užimtumo tarnyba. Samdomų darbuotojų trūkumas – rekordinis. Su šia problema susiduria beveik visos šalies įmonės, o 6 iš 10 papildomai galėtų įdarbinti iki 20 proc. darbuotojų. Kodėl tokia situacija galėjo susiformuoti, LNK pasakoja Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.

– Kur darbuotojų labiausiai trūksta?

– Apie tai turbūt galėtų papasakoti Užimtumo tarnyba, nes ji daro tokius rinkos tyrimus. Mes tiesiog turime bendrą informaciją apie tai, kad net trečdalis Lietuvos įmonių galėtų įdarbinti virš 20 proc. darbuotojų papildomai, o apie 60 proc. įmonių galėtų įdarbinti iki 20 proc. darbuotojų papildomai. Galima iš to nujausti, kad tas spektras yra pakankamai platus, nekalbama apie kažkokius išskirtinius sektorius. Be to, valstybei tai turėtų rūpėti, nes lygiai taip pat darbuotojų trūksta ir socialinės rūpybos srityje, trūksta ir mokytojų, ir IT specialistų. Taigi tas trūkumas yra visuotinis.

– Laisvosios rinkos institutas sako, kad Statistikos departamento pateikiami skaičiai iš esmės neatspindi realios situacijos, nes tiesiog formaliai darbdaviai neregistruoja savo paieškų arba atsilaisvinusių vietų, kur reikia surasti žmogų. Skaičiai yra netikslūs?

– Taip, tie skaičiai labai stipriai atsilieka nuo tikrovės.

– Ar būti bedarbiu vis dar apsimoka labiau Lietuvoje, nei gauti, pavyzdžiui, minimalią algą?

– Darbdaviai skundžiasi, kad įdarbinant dabartinius bedarbius tikrai yra problemos ir su jų kvalifikacija, ir su jų motyvacija dirbti. Instituto skaičiuojami nedarbo spąstai rodo, kad už minimalų atlyginimą įsidarbinantis žmogus gautų tik 15 proc. daugiau pajamų, negu jis gauna iš pašalpų vidutiniškai. 

– Galbūt ir darbdaviai dabar rengia labai griežtas atrankas? Galbūt iškeliami aukšti kriterijai?

– Reikia žmonių, kurie yra pirmiausia pasiruošę dirbti ir mokytis. Gebėjimas mokytis, prisiimti atsakomybę apskritai ir veikti komandoje tikrai yra svarbus. Dėl ilgalaikio nedarbo žmogus dažnai praranda būtent tuos įgūdžius. Jam svarbu tiesiog neiškristi iš darbo rinkos ilgam laikui, nes paskui grįžti ganėtinai sunku.

– Gal mes gyvename tokiu laiku, kad net nereikia turėti kažkokio popieriaus, kad tu esi kažką baigęs? Svarbu būti fiziškai pajėgiam ateiti ir dirbti?

– Taip, tikrai labai svarbu norėti dirbti ir turėti motyvaciją mokytis kažkokio naujo amato. Dažnai tie darbai yra tikrai labai paprasti: trūksta ir fasuotojų, pakuotojų, sandėlininkų. Situacija tokia, kad darbdaviai pasiruošę rizikuoti.

– Kaip reikėtų užpildyti šį darbuotojų trūkumą?

– Darbuotojų trūkumas atspindi bendrą Lietuvos demografinę situaciją, kuri blogėja sparčiausiai Europoje. Esame labiausiai senstanti Europos tauta. 700 tūkst. žmonių praradome dėl emigracijos. Taigi natūralu, kad žmonių trūksta ir darbo rinkoje. Svarbu imtis visų priemonių ir galvoti apie lietuvių grąžinimą, gerų sąlygų sudarymą, kad žmonės norėtų grįžti, ir apie bedarbių įgalinimą dirbti.

– Ar mes gyvename iškreiptų veidrodžių karalystėje, kur bedarbį vadiname bedarbiu, bet gal bedarbis vis dėlto Lietuvoje yra dirbantis žmogus ir tam tikrais kanalais gauna kitas pajamas, todėl jam neapsimoka kažkur dirbti oficialiai?

– Taip, Užimtumo tarnyba vis garsiau pripažįsta, kad dalis žmonių prisiduria prie pašalpų ir gauna nelegalias pajamos, todėl žadama griežtinti sąlygas. Pirmiausia svarbu, kad pati Užimtumo tarnyba susikauptų darbams, kurie tikrai padėtų bedarbiams įgauti reikalingą kvalifikaciją, integruotis į darbo rinką.

 Plačiau – reportaže.