2016 metų I pusmečio statybos valstybinės priežiūros rezultatai rodo, kad vis rečiau be privalomų dokumentų vykdoma ypatingų statinių statyba.

Jeigu per tą patį praeitų metų laikotarpį dėl tokių statinių buvo surašyta 22 proc. visų savavališkos statybos aktų, tai šiemet apie 12 proc. Kaip pernai, taip ir šiais metais daugiausia jų – dėl daugiabučių namų remonto darbų, kai pakeičiama pastato išvaizda.

Dėl savavališkai statomų ar pastatytų statinių Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) pareigūnai per šių metų I pusmetį iš viso surašė 243 savavališkos statybos aktus. Kas mėnesį VTPSI skaičiuoja veiklos pagrindinio tikslo pasiekimo stebėsenos rodiklį – nustatytų savavališkų statybų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų. Išaiškintų savavališkų statybų atvejų pikas užfiksuotas gegužę, kai rodiklis pasiekė aukščiausią reikšmę – 2,29 savavališkos statybos. Sausį minėtam gyventojų skaičiui teko 1,82 savavališkos statybos, vasarį – 0,44, kovą ir balandį – 1,11, birželį – 1,41.

Daugiausia be statybą leidžiančių dokumentų (SLD) ar juos turint, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, statoma didžiausioje šalies apskrityje. VTPSI Vilniaus skyriaus prižiūrimoje teritorijoje išaiškinta beveik pusė (116) visų šalyje nustatytų savavališkų statybų. Tai keliskart daugiau nei Kauno (37) ar Klaipėdos (22) apskrityse.

Pavyzdingiausi Telšių, Panevėžio ir Utenos regionų statytojai, šiose teritorijose per pusmetį užfiksuoti atitinkamai 6, 7 ir 8 savavališkos statybos atvejai. Ypač džiugina VTPSI Utenos skyriaus statybos valstybinės priežiūros rezultatai, nes per 2015 m. I pusmetį Utenos apskrityje buvo nustatyta gerokai daugiau (19) savavališkai statomų statinių. Šio skyriaus prižiūrima ežeringa teritorija labai patraukli norintiems įsikurti gamtos prieglobstyje. Tačiau čia nelegaliai pasistatyti poilsiui ar nuolat gyventi tinkantį statinį norinčius gyventojus, matyt, stabdo ir kaimynų patirtis, kai statinį tenka nugriauti. Utenos apskrityje praeitais metais nugriauti 9 savavališkai pastatyti statiniai, iš jų 2 priverstinai vykdant teismo sprendimą. Šiais metais 2 statinius nusigriovė patys statytojai, vieno priverstinį nugriovimą organizavo VTPSI. Iš viso šiemet šalyje VTPSI organizavo 8 statinių priverstinį nugriovimą pagal teismų sprendimus – 6 jau nugriauti, 2 pradėti griauti.

Tiek pernai, tiek ir šiemet daugiausia savavališkos statybos aktų surašyta dėl nesudėtingų statinių. Apie 40 proc. išaiškintų savavališkų statybų sudaro neypatingų kategorijai priskirtini statiniai. Mažiau, lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, bet vis dar pasitaikė atvejų, kai negavus SLD vykdyta ypatingo statinio statyba. Nors pagal statybos rūšį dažniausiai savavališkos statybos aktuose fiksuojama nauja statyba (iki 70 proc.), ypatingų statinių statybos atvejais paprastai tai – pastato išvaizdą keičiantys daugiabučių namų mieste paprastojo ar kapitalinio remonto darbai, kuriems atlikti privalomas SLD. Pagal statinio naudojimo paskirtį daugiau savavališkai statoma negyvenamosios (iš jų apie pusė – inžineriniai statiniai) nei gyvenamosios paskirties statinių.

Linkę rizikuoti statytojai jau dabar turėtų pasidomėti nuo kitų metų įsigaliosiančiomis Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pataisomis. Nustatyti nauji baudų už savavališką statybą ir įmokų už jos įteisinimą dydžiai turėtų atgrasyti nuo savivaliavimo.

Įstatymų pataisos taip pat suteikia galimybę užkirsti kelią sprendimų dėl neteisėtų statybų nugriovimo įvykdymo vilkinimui. Jeigu pažeidėjas neįvykdys VTPSI nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius per nustatytą terminą, už kiekvieną pradelstą dieną galės būti skiriama iki 300 eurų bauda. Priverstinį statinio nugriovimą be atskiro kreipimosi į teismą organizuos pati VTPSI, išlaidas išieškant iš statytojo.