Darbdaviai sutinka, kad minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo šių metų vidurio būtų pakeltas nuo 800 iki 900 litų. Tačiau, pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko, taip pat turėtų būti „šiek tiek liberalizuoti darbo santykiai“.

– Ar reikia kelti MMA?

– Manome, kad MMA kelti iš esmės jau pribrendome. To labiau reikia nei nereikia. Bet MMA kėlimas turės ir neigiamų, ir teigiamų padarinių.

– Koks tas neigiamas poveikis?

– Jų bent keli. Regionuose veikiančios įmonės vis dar generuoja ne tiek pridėtinės vertės, kad galėtų žmonėms mokėti didesnes algas.

Kitas neigiamas padarinys – valstybiniame sektoriuje nemažai žmonių gauna minimalų atlyginimą. Todėl šis žingsnis automatiškai padidins biudžeto išlaidas. Tai gali priversti valstybę daugiau skolintis, didinti mokesčius arba dar apkarpyti išlaidas kokioms nors programoms.

– Kita vertus, padidintas MMA šiek tiek pasuks vartojimo smagratį ir mokesčių forma į valstybės biudžetą nemenka dalis pinigų sugrįš?

– Visada yra tas efektas, kad padidinus vartojimą šiek tiek lėšų į biudžetą grįžta. Tačiau šiuo atveju grįžtų gerokai mažiau, nei valstybei reiktų išleisti didinant MMA. Niekad nebūna taip, kad valstybei, tarkim, išleidus 100 litų ir padidėjus vartojimui, į biudžetą grįžtų tas pats 100. Grįžta 30, geriausiu atveju 50 litų. Tad skaičiuojame, kad tik iki pusės MMA didinti iš biudžeto išleistų pinigų grįžtų į jį mokesčių forma.

Dar vienas neigiamas aspektas – MMA kėlimas padidins šešėlį. Ypač mažuosiuose miestuose įmonės neslepia, kad negali žmonėms mokėti didesnių algų. Todėl, padidinus MMA, gali atsitikti taip, kad dalis darbuotojų tokiose įmonėse bus pervesta į pusę ar 0,75 etato, dalis algų bus mokama vokeliuose.

– Bet teigiamas MMA kėlimo aspektas tikriausiai būtų teisėti žmonių lūkesčiai – juk jie tikrai jau nusipelnė bent šiek tiek didesnių algų?

– Tai tiesa. Turint galvoje, kad žmonių išlaidos maistui, šildymui, transportui ir kitoms būtiniausioms reikmėms per pastaruosius kelerius metus gerokai padidėjo, išgyventi už tą nustatytąjį MMA – 670 litų į rankas – tikrai labai sunku, net nebeįmanoma. Ypač dideliuose miestuose.

Todėl ir manome, kad jau nebeetiška mokėti darbuotojams tokį menką darbo užmokestį.

– Kaip vertinate galimybę atskiruose Lietuvos regionuose nustatyti diferencijuotą MMA: didesniuose miestuose – didesnį, o mažesniuose, ekonomiškai silpnesniuose regionuose – mažesnį?

– Tai nebūtų efektyvu Lietuvos sąlygomis. Sulauktume įvairių pažeidimų, tokia tvarka būtų apeinama. Pavyzdžiui, įmonė gali registruotis viename regione, o dirbti visai kitame. Taip atsivertų galimybės mokėti mažesnes algas.

Todėl diferencijuotas MMA nėra išeitis. Grynai iš žmogiškosios pusės – kuo, tarkim, Vilnius geresnis už kokį Rokiškį?

– Premjeras Andrius Kubilius užsiminė, kad MMA pakelti nuo 800 iki 900 litų galima tuo atveju, jeigu būtų priimti tam tikri sprendimai dėl darbo rinkos liberalizavimo. Darbdaviai tikriausiai tam neprieštarautų?

– Mes remiame tokius savotiškus mainus. Su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija esame parengę teisės aktų projektus, pagal kuriuos darbo santykiai taptų šiek tiek lankstesni. Tikimės, kad šis projektų paketas bus patvirtintas Seime. Linkime premjerui sėkmės įtikinant politikus pritarti jam.

– Darbo rinkos liberalizavimas visada labai gąsdina paprastus darbuotojus...

– Manome, kad parengtasis įstatymų paketas darbuotojams net palankesnis. Pavyzdžiui, leistų jiems dirbti ne visą darbo dieną, lankstesniu darbo grafiku.

Tad, sutinkame darbuotojams mokėti šiek tiek daugiau, tačiau norėtume šiek tiek lankstesnių darbo sąlygų, kurios ilgainiui ir darbuotojams bus naudingos.

Mus tik glumina tai, kad profsąjungos į šiuos pasiūlymus žiūri kiek, sakyčiau, savanaudiškai. Darbuotojai gal ir sutiktų su jais, bet profsąjungos turi pateisinti savo buvimą, todėl griežtai pasisako prieš bet kokius darbo santykių taisyklių pakeitimus.

– Argi galima įsivaizduoti, kad prieš rinkimus politikai išdrįstų priimti kokius nors nepopuliarius darbo rinkos liberalizavimo įstatymus?

– Manau, kad kaip tik dabar tam palankus laikas – prieš rinkimus priimti įstatymus, kurie nustato lankstesnes ir palankesnes darbuotojams darbo sąlygas. Beje, kartu būtų pakeltas ir MMA.

Žinoma, galiu suprasti, kad kai kurie politikai, pirmiausia konservatoriai, kurie dabar labiausiai atsakingi už valdžią, baiminsis imtis kokių nors veiksmų darbo santykių srityje. Visada politikai gali būti garsiai kaltinami, kad blogina darbuotojų padėtį, nors, įsigilinus į teikiamus pasiūlymus, yra visai ne taip. Tas siūlomas įstatymų paketas tikrai nėra radikalus, darbuotojai neskriaudžiami. Atvirkščiai.

– LPK pasisako už MMA padidinimą iki 850 ar iki 900 litų?

– LPK prezidiumas yra pasisakęs už didinimą iki 900 litų.

– Nuo kada?

– Nuo šių metų liepos 1 d. Su ta sąlyga, kad bus priimtas mano minėtas darbo santykius peržiūrintis įstatymų paketas.

– O jeigu nebus jam pritarta?

– Tada gali būti ir kitokie sprendimai dėl MMA didinimo.

– Kodėl nesiūloma kiek radikaliau didinti MMA, pavyzdžiui, iki 1000 litų?

– Dėl mano jau minėtų neigiamų tokio žingsnio padarinių. Biudžetui ir darbdaviams tai būtų pernelyg didelė našta. Tai gerokai padidintų šešėlį.

Bet nematome problemos, jeigu pamažu būtų prieita ir iki 1000 litų MMA. Tarkim, nuo kitų metų pradžios ar vidurio jis galėtų būti tiek padidintas. Dabartinės sąlygos to kol kas neleidžia daryti nuo šių metų liepos.

– Lietuvoje darbo santykiai apmokestinti labai smarkiai. Gal čia vertėtų ką nors keisti?

– Apie tai tikrai dera diskutuoti. Manome, kad reikėtų svarstyti ir ieškoti galimybių sumažinti darbo santykių mokesčių naštą.

Be to, manome, kad darbuotojams derėtų popieriuje rodyti visą jų algą, dar iki visų mokesčių, kuriuos sumoka ir darbdavys. Kad žmogus galėtų aiškiai susidaryti nuomonę, aiškiai matyti, kiek jis gauna iš tiesų ir kiek iš tų pinigų atitenka valstybei. Tai tikrai padėtų darbuotojams aiškiau suvokti, kiek iš tiesų apmokamas jų darbas.

Kol kas Lietuvoje darbo jėga yra viena labiausiai apmokestinamų visoje ES. Vargu, ar lyderystė šioje srityje yra perspektyvi. Investuotojams, norintiems ateiti į tradicines pramonės šakas Lietuvoje, tiesiog neapsimoka tai daryti. Štai, sakykim, norėjo „Continental“ padangų gamintojai ateiti į Lietuvą. Bet susipažino su darbo jėgos apmokestinimo sąlygomis, pasibaisėjo ir neatėjo.

Kartais tikrai klaikiai atrodome ES kontekste, kai kalbame apie darbo jėgos apmokestinimą Lietuvoje. Reikėtų tuos mokesčius mažinti. Tikrai apsimokėtų tai daryti 5–10 metų perspektyvoje. Pinigai į biudžetą grįžtų per investicijas, per nedarbo mažinimą, per vartojimo didinimą.

– Finansų ministrė tuojau pat pareikalautų pasiūlyti mokesčius, kuriuos reikėtų padidinti, mažinant darbo jėgos apmokestinimą. Ką didintumėt – pridėtinės vertės, pelno mokesčius, akcizus, įvestumėt visuotinį nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius?

– Iš dalies ji būtų teisi. Bet, manau, įmanoma rasti galimybių darbo jėgos apmokestinimą mažinti sektoriais – tose srityse, kur tai apsimoka daryti. Kitaip tariant, per mokesčius skatinant kai kurias pramonės šakas. Yra schemų pasaulyje, kurios leidžia tai padaryti gana greitai ir efektyviai.

– Tad, ar didės MMA nuo liepos?

– Tikimės, kad taip. Kiek padidės – dar diskusijų ir susitarimų klausimas. Bet būtinybė tai daryti jau „prisirpo“.