Daugiau lėšų Vyriausybė praėjusią savaitę rado pedagogams ir pareigūnams, Seimo kanceliarijai, Kultūros ministerijai.
Projektas apsvarstytas dėl jo dar nesutariant valdantiesiems – koalicija antradienį ketina projektą aptarti darkart, pastabų jam žeriant „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui.
R. Žemaitaitis kiek anksčiau antradienį sakė, kad „aušriečiai“ norėtų didesnio finansavimo keliams, žemės ūkiui, aplinkosaugos pareigūnų darbo užmokesčiui – tam papildomų lėšų nenumatyta.
Vis tik R. Žemaitaičiui teigiant, jog šią savaitę dėl biudžeto priėmimo balsuoti dar anksti, nes jį reikia iš esmės peržiūrėti, parlamentas nusprendė galutinai apsispręsti jau šį ketvirtadienį.
Tam po svarstymo pritarė 60 parlamentarų, 20 susilaikė.
„Biudžetas buvo patikslintas į gautus Seimo komitetų, komisijos narių, valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymus, (...) taip pat atsižvelgėme į priimtus ir svarstomus teisės aktus (...). Pagrindiniai biudžeto prioritetai išlieka tie patys: žmonių pajamos ir socialinis saugumas, infrastruktūra ir gynyba”, – pristatydamas atnaujintą biudžeto projektą antradienį Seime sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Pakoreguotame projekte numatytos papildomos 116,8 mln. eurų išlaidos: 101,3 mln. eurų – pedagogų, mokslo darbuotojų ir sporto trenerių, 11,2 mln. eurų – statutinių pareigūnų atlyginimų didinimui, 3,8 mln. eurų – Seimo kanceliarijos darbuotojų algoms, parlamento pasirengimui pirmininkavimui ES Tarybai bei Seimo televizijai.
Seimui trejiems metams įšaldžius visuomeninio transliuotojo biudžetą, 8,5 mln. eurų asignavimų iš LRT siūloma perduoti Kultūros ministerijai.
Konservatorė Gintarė Skaistė Seimo posėdyje pabrėžė, kad lėšos kultūrai tiesiog perskirstytos „lojalesniems, o ne tiems, kurie mėgsta protestuoti, turi savo atskirąją nuomonę“.
Politikė pabrėžė, kad finansavimas mažinamas LRT, Medijų rėmimo fondui ir nacionalinėms kultūros įstaigoms: „Kurie turėjo savo atskirąją nuomonę dėl to, kaip dirba ši Vyriausybė.“
Parlamentarė klausė, kodėl valdantiesiems prašant kultūros bendruomenę ar visuomeninį transliuotoją suprasti, kad biudžetas yra įtemptas dėl numatytų rekordinių išlaidų gynybai, kitąmet norima didinti Prezidentūros, Seimo biudžetus.
„Kur solidarizavimasis tokių institucijų kaip Prezidentūra, kur asignavimai auga 11 proc., arba Seimo, kur auga 8,5 procento?“ – klausė G. Skaistė.
Daugiausia išlaidų gynybai, socialinėms reikmėms
Atnaujintame kitų metų viešųjų finansų plane valstybės pajamos padidintos 91,5 mln. iki 21,09 mlrd. eurų pajamos (su ES lėšomis) eurų, o išlaidos – 36,4 mln. iki 27,5 mlrd. eurų.
Biudžeto deficitas turėtų sudaryti 2,7 proc. BVP, tačiau įtraukus ir karinius įsigijimus – 5 proc. BVP. Tuo metu valstybės skola kitąmet sieks 45,4 proc. BVP.
K. Vaitiekūnas praėjusį penktadienį teigė, kad lėšų papildomai rasta dėl sumažėjusių valstybės skolos aptarnavimo kaštų, taip pat iš valdančiųjų „valstiečių“ pasiūlyto spartesnio alkoholio ir tabako akcizų didinimo.
Vis tik pirmadienį šios Akcizų įstatymo pataisos įstrigo Seime – joms nepritarė Ekonomikos komitetas, o Biudžeto ir finansų komitetas paprašė Vyriausybės išvados.
Daugiausia papildomų viešųjų pinigų kitąmet planuojama skirti gynybai (5,38 proc. BVP), viešojo sektoriaus darbuotojų algų augimui.
Anot ministro, nors Europos Komisija (EK) mato grėsmę, kad kitąmet Lietuvos finansai gali neatitikti ES fiskalinės drausmės, planuojamos išlaidos yra pagrįstos.
„Kelia nerimą mūsų išlaidų augimas, jis išties yra ties riba, (...) bet visumoje mūsų išlaidos pagrįstos. Negalima sakyti, kad nepagrįstas algų augimas, išlaidų gynybai augimas“, – kalbėjo K. Vaitiekūnas.
Premjerė Inga Ruginienė penktadienį teigė besitikinti, kad Seimas solidariai patvirtins biudžetą su 5,38 proc. BVP gynybai.
Projektui – opozicijos pastabos
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius teigė, jog kitąmet suplanuotos „tikrai gana optimistinės“ pajamos iš mokesčių, nors verslo nuotaikos nėra itin geros.
Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė kartu su biudžetu pasigendanti iniciatyvų, kaip sutaupyti ar pritraukti daugiau biudžeto lėšų, pavyzdžiui, atsisakant perteklinio valstybės turto, mažinti šešėlį, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį.
Kitas liberalas Simonas Kairys teigė, jog nepaisant rastų papildomų 12 mln. eurų asignavimų kultūros įstaigų ir meno darbuotojų algoms, jos vis tiek augs lėčiau nei vidutinis atlyginimas šalyje.
„Prie ekonomikos augimo (...) sugebame taip supykdyti sektorių, kuris buria intelektualius, laisvus, savo nuomonę turinčius, kritiškai mąstančius žmones. Tai retas ir ypatingas sugebėjimas“, – teigė S. Kairys.
G. Skaistė savo ruožtu teigė, kad biudžeto projektą Vyriausybė atnaujino selektyviai, pavyzdžiui, numatė nepakankamai papildomų lėšų pareigūnų algoms, nors mokytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimams rasta tiek, kiek reikalavo protestavę pedagogai.
Ji taip pat pakartojo, jog nepaisant numatomų rekordinių išlaidų gynybai, paliekama laisvė jas skirti keliams, savivaldybių projektams, o ne krašto apsaugos įsigijimams.
„Tas modelis socialdemokratams ir jų partneriams labiau tinka nei skaidrus gynybos finansavimas“, – sakė konservatorė.
Tuo metu „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Tomas Tomilinas klausė, kodėl pakoreguotame biudžete atsirado daugiau lėšų statutinių, tačiau ne aplinkosaugos pareigūnų atlyginimams: „Aplinkosaugoje yra didžiulė krizė, (...) nemotyvuoti darbuotojai išeina.“
Kitų metų biudžete krašto apsaugai, įskaitant ir Valstybės gynybos fondo lėšas, numatoma skirti 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. nuo BVP, o žmonių pajamoms ir socialiniams saugumui – 1,06 mlrd. eurų.
Keliams ketinama skirti 815,5 mln. eurų, o iš ES tikimasi sulaukti 2,9 mlrd. eurų finansavimo.
Parlamentas Vyriausybės prašė spręsti dėl daugiau nei šimto Seimo narių ir komitetų pasiūlymų, kam papildomai skirti dar apie 1,1 mlrd. eurų.
Be didesnių asignavimų mokytojams, pareigūnams ir Seimo kanceliarijai, parlamentarai taip pat ragino papildomai rasti pinigų kultūros darbuotojų, socialinių darbuotojų ir slaugytojų algoms bei pensijoms didinti, taip pat infrastruktūrai, pastatų statybai ir rekonstrukcijai, keliams, žemės ūkiui, socialinėms paslaugoms, kultūros centrų remontui.
Naujausi komentarai