Ketvirtadienį Seimas turėtų priimti du įstatymų pataisų paketus, kuriais siekiama didinti Lietuvos investicinį patrauklumą ir skatinti investicijas.

Dėl abiejų teisės aktų projektų, kurios parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, parlamentas dar turi balsuoti paskutinį kartą.

Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pataisomis norima papildyti stambaus projekto kriterijus, kad mažai darbuotojų įdarbinančios aukštos pridėtinės vertės įmonės galėtų nemokėti pelno mokesčio nuo pajamų.

Pataisas priėmus, stambiu projektu būtų galima laikyti įmones, kurios investuodamos Lietuvoje per 5 metus sukurtų 20–149 darbo vietas (Vilniuje – nuo 20 iki 199) ir bent 20-iai darbuotojų mokėtų ketvirtadaliu didesnį atlyginimą nei savivaldybės vidurkis. Likusios darbo vietos turi būti apmokamos vidutine alga.

Pataisų rengėjai tikisi, jog lankstesnės taisyklės į Lietuvą pritrauktų daugiau naujų aukštos pridėtinės vertės Lietuvos ar užsienio kapitalo įmonių – po 2–3 projektus kasmet. Bendrovės, ministerijos skaičiavimais, vidutiniškai sukurtų po 85 darbo vietas, mokėtų bent 1860 eurų mėnesinį atlygį.

Šiuo metu stambiais projektais pripažįstamos ne mažiau nei 20 mln. eurų siekiančios investicijos, kurios sukuria bent 150 darbo vietų ir jos išlaikomos bent penkerius metus. Vilniuje šie kriterijai siekia 30 mln. eurų ir 200 darbo vietų.

Kitu – Žemės ir dar 3 įstatymų paketu – norima sukurti naują centralizuotą valstybinės žemės rezervavimo modelį, kuris turėtų padėti į Lietuvą pritraukti daugiau stambių gamybos investicijų. Siūloma sukurti specialų sąrašą, iš kurio investuotojai galėtų rinktis laisvus valstybinės žemės sklypus.

Projektu siekiama didinti Lietuvos konkurencingumą, į šalį nepritraukiant pakankamai investicijų dėl laisvų ir paruoštų žemės sklypų trūkumo.

Siūloma sudaryti galimybę rezervuoti laisvus valstybinės žemės sklypus ne miestų ir miestelių teritorijose, jei jų nuomos ar panaudos sutartys baigia galioti. Tuo tarpu savivaldai būtų suteikiama teisė neatlygintinai naudotis rezervuotu sklypu, paruošti jį investicijos įgyvendinimui.

Pataisų rengėjų teigimu, Lietuvoje iki 2030 m. reiktų sukurti apie 1,3 tūkst. hektarų investicinių sklypų pasiūlą, o įvedus modelį, per 2 metus planuojama investuotojams pasiūlyti 3–4 sklypus.

Numatoma, kad sklypą rezervavus jis ir toliau laikinai galės būti naudojamas pagal paskirtį (pavyzdžiui, žemės ūkiui), kol neprasidėjo sklypo vystymo darbai arba kol neišduotas statybos leidimas investicijų projektui.

Rezervuoti sklypus galės tik su Vyriausybe ar jos įgaliota institucija, taip pat savivaldybe, investicijų sutartį sudariusios užsienio bendrovės.

Jei siūloma tvarka būtų priimta, anot ministerijos, bus vertinama, kiek investiciniams projektams tinkamų valstybinių žemės sklypų investuotojai rezervuos, per kiek laiko užsienio įmonės juose pradės veiklą, ar sklypams paruošti pakaks finansų ir kt.