Tame pačiame įstatyme, svarstant jį komitetuose, įrašytas ir prezidento Gitano Nausėdos siūlymas taikyti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) šeimoms, kurio buvo atsisakyta 2018 metais.

Už įstatymą po svarstymo balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo 40, susilaikė šeši politikai. Seime liko dar vienas balsavimas iki jo priėmimo.

Parlamentarams papriekaištavus, kad jie prieš balsavimą neturėjo galimybės pasisakyti dėl balsavimo motyvų, politikams leista tai padaryti. Surengus balsavimą pakartotinai, už projektą buvo 76 parlamentarai, prieš buvo 48, o susilaikė du Seimo nariai.

Socialdemokratas Algirdas Sysas tikino, kad vienintelis būdas sumažinti atskirtį – didinti  mokesčius dideles pajamas gaunantiems gyventojams.

„Tie, kurie gyvena gerai ir toliau gali gyventi gerai“, – teigė politikas.

Visgi biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas apgailestavo, kad Seimas nepalaikė jo idėjos įvesti ketvirtąjį – 36 proc. – GPM tarifą, kuriuo būtų apmokestinta turtingiausia visuomenės dalis.

 Priėmus tokį siūlymą „lengva ranka bus atiduodama nežinia kam.

Tuo metu konservatorė Gintarė Skaistė tvirtino, kad GPM yra „veidrodis, parodantis, kaip valstybė mato sąžiningai dirbančius žmones“, ir priekaištavo, kad į pagrindiniais trimis GPM tarifais apmokestinamas pajamas nepatenka dividendai.

„(Reforma – BNS) baudžiami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, o nenorima sureguliuoti verslo liudijimų turėtojų apmokestinimo, nors jie vidutiniškai moka apie 1,5 proc. GPM“, – teigė ji.

Pagal projektą, metinėms pajamoms iki 36 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) (apie 84,1 tūkst. eurų „ant popieriaus“) būtų taikomas 20 proc. tarifas, nustatant kai kurias išimtis.

Pajamoms nuo 36 iki 60 VDU (apie 140,2 tūkst. eurų) būtų taikomas 25 proc. tarifas, o likusioms didesnėms pajamoms – 32 proc. apmokestinimas.

Tokie GPM tarifai būtų taikomi bendrai metinei visų rūšių pajamų sumai, išskyrus dividendus ar tantjemas, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, pajamas, gautas už anksčiau nei prieš penkerius metus įsigytų akcijų ar pajų pardavimą, pasibaigus gyvybės draudimo sutarčiai arba ją nutraukus, taip pat iš pensijų fondo gautą išmoką ar pajamas iš investicinės sąskaitos. Šioms pajamoms būtų taikomas 15 proc. GPM tarifas.    

Pajamų „lubos“, nuo kurių veiklą vykdant su verslo liudijimu pajamos būtų apmokestinamos 15 proc. tarifu, didinamos iki 50 tūkst. eurų. Iki šiol jos siekia 45 tūkst. eurų.

Neapmokestinamų darbuotojams darbdavio apmokamos savarankiško sveikatos draudimo įmokų lubos turėtų siekti 350 eurų, nors verslas siūlė jas kelti iki 600–700 eurų.

Pasiūlymą dėl papildomo NPD, kad jis būtų priimamas su Vyriausybės teikta mokesčių reformą, įregistravo „Nemuno aušros“ atstovai – siūloma nustatyti papildomą 1044 eurų per metus (87 eurus per mėnesį) NPD už kiekvieną vaiką ar įvaikį.

„Aušrietis“ Remigijus Žemaitaitis teigė, kad dėl papildomo NPD biudžetas neteks daug lėšų, bet nauda, kurią jis duos, atpirks nuostolius.

Konservatorius Minadugas Lingė priekaištavo, kad priėmus tokį siūlymą „lengva ranka bus atiduodama nežinia kam.

Anksčiau analogišką iniciatyvą siūlė prezidentas G. Nausėda. Vėliau, kai Seimui buvo pateikti mokestiniai pakeitimai, šalies vadovas reiškė lūkestį, jog papildomas NPD bus svarstomas kartu su reforma.

Papildomas NPD už vaikus buvo panaikintas 2018 metais.  

Finansų ministerijos teigimu, jei metinis papildomas NPD, nepriklausomai nuo tėvų pajamų rūšies, už kiekvieną vaiką būtų 1044 eurai, biudžetas, preliminariu vertinimu, netektų apie 87,9 mln. eurų per metus.

Kaip rašė BNS, GPM pokyčiai yra platesnės Vyriausybės siūlomos mokesčių pertvarkos dalis.

Siūlomi mokesčių pakeitimai numato pridėtinės vertės mokesčio lengvatinio 9 proc. tarifo didinimą iki 12 proc., lengvatos šildymui naikinimą, pelno mokesčio tarifo didinimą 1 proc. punktu iki 17 proc., nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimus bei vadinamojo cukraus mokesčio įvedimą ir draudimo sutarčių apmokestinimą 10 procentų.