Parlamentas antradienį po pateikimo pritarė Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisoms, pagal kurias vieninteliu fiskalinės drausmės kriterijumi būtų laikomas išlaidų augimas. Jas pirmame balsavime palaikė 63 Seimo nariai, vienas balsavo prieš, dar 35 susilaikė.

Anksčiau ši drausmė būdavo apibrėžiama pagal biudžeto deficitą.

Finansų ministerijos teigimu, taip būtų didinama fiskalinė erdvė, bet išsaugomas ir viešųjų finansų tvarumas.

„Su šiuo įstatymu ne tik atitinkame Europos naujus standartus, bet ir vietoje kelių rodiklių prisiimame laikytis tik vieno, tai yra, išlaidų augimo tempo – apie 5 proc., palyginti su praėjusiu laikotarpiu“, – teikdamas pataisas antradienį Seime sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Anot ministro, pataisomis norima į nacionalinę teisę perkelti Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės taisykles, nes dabartinis reguliavimas neatitinka naujausių europinių nuostatų.

„Perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę suderinamos nacionalinės fiskalinės drausmės taisyklės, kuriomis bus tiek padidinta fiskalinė erdvė ir išsaugojamas viešųjų finansų tvarumas, taip pat bus supaprastinama sistema“, – teigė K. Vaitiekūnas.

Pasak finansų ministro, pataisos taip pat paskatintų investicijas bei „suteiktų galimybę savivaldybėms turėti deficitinius biudžetus nepriklausomai nuo ekonominio ciklo“.

Seimas ieškos kompromiso dėl išlaidų lankstumo savivaldai

Pataisos numato nepanaudotų savivaldybės biudžeto lėšų neleisti perkelti į kitus metus. Tačiau socialdemokratai jau įregistravo pasiūlymą, leidžiantį savivaldybėms tai daryti – jų teigimu, tai būtina, kad savivaldybės galėtų sklandžiai tęsti dažnai keleerius metus trunkančius investicinius projektus.

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) praėjusią savaitę perspėjo, jog priėmus tokį siūlymą savivalda kitąmet prarastų apie 600 mln. eurų investicijoms skirtų lėšų.

Opozicija teigia, kad patys socialdemokratai registruoja patobulinimus projekto dar net nepateikus Seimui.

„Akivaizdu, kad kompromisas anksčiau ar vėliau bus rastas ir nesąmonių bus išvengta, bet vis dėlto tai atspindi tam tikrą tendenciją, kai patys sukuriate problemą ir paskui patys ją išsprendžiate bei didžiuojatės, kad išsprendėte“, – Seimo posėdyje antradienį sakė konservatorė Ingrida Šimonytė.

„Dar nepriėmus planuojamo pokyčio patys socialdemokratai registruoja pasiūlymus grąžinti šiandien galiojantį reglamentavimą. Sprendžiate problemas, kurių nėra“, – teigė kitas konservatorius Audrius Petrošius.

Tuo metu K. Vaitiekūnas teigė tikintis, jog Seime bus susitarta: „Seimas apsispręs dėl geriausio varianto su savivaldybių likučiais. Manau, kad tam tikras laisvumas ten galės būti. Tikrai rasime kompromisą.“

Praėjusią savaitę jis teigė, jog likučio naudojimo ribojimas yra svarbus siekiant apsaugoti valstybės finansus sunkesniais ekonominiais laikais.

Jo teigimu, savivaldybėms siūloma įvesti lankstesnes deficito taisykles, praplėsti garantijų limitą ir išplėsti pajamų bazę, o tai  skatintų ir palengvintų investicinių projektų įgyvendinimą.

Toliau įstatymo pataisos bus svarstomos Teisės ir teisėtvarkos, Biudžeto ir finansų bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetuose.