SEIMAS ANTRĄ KARTĄ APSVARSTĖ 2020 METŲ BIUDŽETO PROJEKTĄ

Seimas antrą kartą pradėjo svarstyti Vyriausybės patobulintą 2020 metų valstybės biudžeto projektą. Palyginti su pirmuoju projektu, kitų metų biudžeto išlaidos didinamos 55 mln. eurų.

Finansų ministras sako, kad kitų metų biudžetas atspindi ekonomikos augimo lėtėjimą.

„Atsižvelgiantis į tai, kad pasaulio ir Lietuvos ekonomikos laukia augimo lėtėjimas, biudžetas nukreiptas į skurdo mažinimą. Jis yra realistinis, pagrįstas kompromisais su eile bendruomenių, subalansuotas, visiškai atitinkantis fiskalinės drausmės taisykles“, – antradienį Seime pristatydamas Vyriausybės pakoreguotą biudžeto projektą teigė Vilius Šapoka. 

V. Šapoka tikisi, kad kitais metais bus perskirstoma 31,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Anot jo, 2017 metais šis rodiklis siekė 29,5 proc. BVP.  

Pasak finansų ministro, švietimo pagalbos specialistų atlyginimams skirta papildomai 10,3 mln. eurų, mokytojų – 15,6 mln. eurų, dėstytojų ir kitų švietimo darbuotojų – 4,6 mln. eurų, ikimokyklinio ugdymo darbuotojų – 11,2 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojų – 6,4 mln. eurų.

„Nors (algų padidinimo – BNS) laikotarpiai yra skirtingi, tačiau tikslas yra bendras, kad būtų galima užtikrinti, kad atlyginimai išaugtų vidutiniškai po 10 proc.“, – teigė V. Šapoka. 

Pasak V. Šapokos, medikų atlyginimams didinti papildomai skirta 40 mln. eurų, ugniagesių –  4 mln. eurų, policininkų – 3,5 mln. eurų.

V. Šapoka informavo, kad dividendų ir pelno įmokų kitais metais tikimasi papildomai gauti 52,2 mln. eurų, pajamų už žemės pardavimą – 9,3 mln. eurų, iš padidintų loterijų ir lošimų mokesčių – 4,5 mln. eurų.

Be to, papildomai rasta 6,7 mln. eurų melioracijai, 3,7 mln. eurų – 75 metų ir vyresnių bei mažas pajamas gaunančių gyventojų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos priemonių priemokoms, 1,88 mln. eurų – studentų ir moksleivių stipendijoms, 1,3 mln. eurų – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų atlyginimams, 1 mln. eurų – krepšinio olimpinės atrankos turnyrui, 0,63 mln. eurų – vaikų maitinimui darželiuose. 

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas patikino, kad Seimas priims kitų metų biudžetą.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Lietuvos istorijoje dar nėra buvę, kad biudžetas būtų vetuotas“, – Seime teigė jis.   

Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen apgailestavo, kad didesnių vaiko pinigų nauda ištirps, nes dėl naujų mokesčių didės žmonių išlaidos.   

Liberalas Simonas Gentvilas piktinosi, kad valdantieji, pasirinkę išlaikytinių valstybės modelį, tokiu elgesiu „nustekena valstybės funkcijas“.  

„Šioms funkcijoms – sveikatai, socialinei apsaugai, šveitimui skiriama vis mažiau ir mažiau nuo mūsų ekonomikos“, – kalbėjo S. Gentvilas. Jis pabrėžė, kad kitų metų biudžete nėra nieko, kas augintų motyvaciją dirbti.

Tuo metu konservatorė Gintarė Skaistė piktinosi, kad daugelis numatytų padidinimų galios ne nuo sausio, o tik nuo kitų metų vidurio ar rudens.

„Dėstytojams atlyginimai turėjo augti nuo sausio, bet auga nuo rugsėjo, medikams turėjo būti 79 mln. eurų, kad atlyginimai augtų nuo liepos, yra perpus mažiau, tai galbūt augs nuo spalio. Vaiko pinigai irgi nuo liepos, pensijų papildomas indeksavimas – nuo liepos“, – vardijo parlamentarė.

„Apima jausmas, kad šiandien yra juodasis penktadienis, kai visus duotus pažadus stengiamasi įgyvendinti, bet kažkaip pritaikant nuolaidas“, – pridūrė ji.  

Vyriausybė siūlo Seimui nekeisti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), nors Seimas linkęs pritarti, kad NPD 2020–2021 metais didėtų po 100 eurų, kaip ir buvo planuota anksčiau, bei sutinka pažeminti pajamų jo taikymui „lubas“.  

„Siūloma išlaikyti kompromisinį NPD augimą nuo 300 iki 350 eurų“, – teigė V. Šapoka. Anksčiau siūlyta jį didinti iki 400 eurų.

Tuo metu Seimas po svarstymo jau yra pritaręs, kad 2020 metais NPD didėtų 100 eurų – iki 400 eurų, o 2021-aisiais – iki 500 eurų, tačiau jo taikymo riba, šiuo metu siekianti du vidutinius darbo užmokesčius (VDU – dabar apie 1289 eurai), būtų sumažinta atitinkamai iki 1,5 ir 1,3 VDU.

Vaiko pinigus siūloma nuo 50 iki 60 eurų didinti nuo kitų metų liepos, tačiau neįgaliesiems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams nuo sausio siūloma išmoką didinti iki 90 eurų, o nuo liepos – iki 100 eurų.

Senatvės ir netekto darbingumo pensijos kitąmet augs 8,1 proc. Vidutinė senatvės pensija nuo sausio didės 30 eurų iki vidutiniškai 375 eurų, su būtinuoju stažu ji augs 32,5 euro iki 397 eurų. Atsižvelgiant į prezidento siūlymą, papildomas bazinės pensijos indeksavimas numatytas nuo liepos – tam skirta papildomai beveik 16 mln. eurų, todėl pensijos didės dar 3,5 euro.

Minimali mėnesinė alga (MMA) „ant popieriaus“ padidės 52 eurais (nuo 555 iki 607 eurų), o „į rankas“ – 41 euru.

Per antrą biudžeto projekto svarstymą finansų ministras paprastai Seimą informuoja, kuriems iš komitetų, frakcijų ir Seimo narių pasiūlymų dėl papildomo finansavimo pritarta, kurie atmesti, atsako į klausimus.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Po antrojo svarstymo už biudžetą nebalsuojama, tik apsisprendžiama dėl datos, kada jis bus  priimamas – iki tol dar gali būti teikiamos pataisos. Dėl jų Seimas balsuoja, o pritariama joms tik balsavus daugiau kaip pusei Seimo narių – 71.

Jeigu Seimas atmeta biudžeto projektą, ne anksčiau kaip po 5 ir ne vėliau kaip po 10 dienų skiriamas dar vienas svarstymas, tuomet pateikiamas pagal komitetų, frakcijų ir Seimo narių pastabas Vyriausybės pataisytas projektas.

Jeigu biudžetas laiku nepriimamas, jo išlaidos metų pradžioje kas mėnesį negali viršyti praėjusių metų biudžeto 1/12 išlaidų.

Valstybės biudžeto projektas nesvarstomas ir nepriimamas skubos ar ypatingos skubos tvarka.