Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė tokioms Prezidentūros teiktoms LB įstatymo ir Valstybės gynybos fondo įstatymo pataisoms 75 parlamentarams balsavus už, o vienam susilaikius. Parlamentas pataisas toliau svarstys skubos tvarka.

„Siūloma priemonė svarbi sprendžiant valstybės saugumo klausimą ir siekiant iki 2030 metų suformuoti Lietuvos kariuomenės diviziją. Ji padidins finansinių šaltinių gynybai apimtį“, – pristatydamas pataisas Seime ketvirtadienį sakė prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Vaidas Augustinavičius.

„Tikslas, kad didesnė pelno įmoka šių metų gegužę pirmomis dienomis jau pasiektų Gynybos fondą“, – pridūrė jis.

V. Augustinavičiaus teigimu, pataisos leistų LB įnašą padidinti iki 100 mln. eurų ar daugiau.

Pataisomis siūloma pakeisti LB pelno įmokų mokėjimo tvarką – kasmet būtiną pelno dalį skyrus banko kapitalui visa likusi suma būtų skiriama į valstybės biudžetą, atsisakant nuostatos jai skirti iki 70 proc. pastarųjų trejų finansinių metų LB pelno (nuostolio) vidurkio.

Todėl siūloma įtvirtinti naują šio fondo lėšų šaltinį – LB pelno įmokos dalį, viršijančią 14 mln. eurų. Ši finansinė riba nustatyta atsižvelgiant į LB pernai pervestą pelno įmoką.

Siūloma priemonė svarbi sprendžiant valstybės saugumo klausimą ir siekiant iki 2030 metų suformuoti Lietuvos kariuomenės diviziją.

Liberalas Simonas Gentvilas sveikino Prezidentūros iniciatyvą didinti valstybės pajamas.

„Tokių iniciatyvų iš Prezidentūros trūksta, nes dažniau šnekama apie išlaidų didinimą“, – Seime kalbėjo S. Gentvilas.

Vis dėlto jis ir konservatorius Raimondas Kuodis pabrėžė, jog centrinių bankų pelnas euro zonoje yra smukęs.

„Europos Centrinis Bankas paskelbė absoliučiai rekordinį nuostolį. LB yra vos vos pelningas, kai aplinkiniai (centriniai – BNS) bankai net ir patiria nuostolių“, – teigė S. Gentvilas.

Savo ruožtu V. Augustinavičius sakė, kad LB veikia efektyviai, jo įstatinis kapitalas ir atsargos kapitalas yra pakankamo dydžio, tad bankas gali labiau prisidėti prie gynybos finansavimo.

Prezidentūros teigimu, tai dalis galimų Valstybės gynimo tarybos sprendimo 2026–2030 metais suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus finansavimo šaltinių.

LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sausį teigė, kad 2023 metais bankas uždirbo daugiau nei 20 mln. eurų pelno, tuo metu 2022 metai nebuvo pelningi, tačiau valstybei centrinis bankas skiria lėšų ir kitais būdais.

2023 metais uždirbęs 23,64 mln. eurų pelno, pernai centrinis bankas į valstybės biudžetą pervedė 14,38 mln. eurų.

Pagal LB įstatymą dabar jo pelno įmoka į biudžetą paskirsčius pelną atsargos kapitalui neturi viršyti 70 proc. paskutinių trejų finansinių metų pelno vidurkio.