Seime – pirmas žingsnis link europinės PVM direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę Pereiti į pagrindinį turinį

Seime – pirmas žingsnis link europinės PVM direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę

2025-03-13 18:19

Seime stumiasi kelią sprendimas į nacionalinę teisę perkelti Europos Sąjungos (ES) Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) direktyvą, numatančią atleisti nuo PVM Bendrijos šalyse prekiaujančius smulkiuosius verslininkus, kurių apyvarta yra iki 100 tūkst. eurų.

Seime – pirmas žingsnis link europinės PVM direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę
Seime – pirmas žingsnis link europinės PVM direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę / E. Ovčarenko/BNS nuotr.

Už Pridėtinės vertės mokesčio pakeitimus po pateikimo Seime ketvirtadienį balsavo 111 parlamentarai, dar keturi susilaikė. Toliau pataisas svarstys Seimo Biudžeto ir finansų bei Kaimo reikalų komitetai.

Seimas taip pat pritarė projektą svarstyti skubos tvarka, Lietuvai vėluojant perkelti direktyvą.

„Šią direktyvą jau senokai turėjome perkelti, jau vėluojame“, – Seime pristatydamas pataisas sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Pasak jo, direktyva suteikia teisę ES šalims taikyti specialią schemą, leidžiančią nuo PVM atleisti asmenis, kurių metinė apyvarta šalies teritorijoje neviršija tam tikros ribos.

„Eina šneka apie smulkųjį verslą, kuris veikia ne savo valstybėje, kuris išplečia savo veiklą į užsienio šalis. Ši schema nėra privaloma, jos didžiulis privalumas, kad smulkusis verslas savo valstybėje gali registruotis kaip smulkiojo verslo schemos dalyvis, gauna atitinkamą PVM registracijos numerį (...), tačiau jam nekyla prievolė mokėti PVM“, – kalbėjo R. Šadžius.

Šiuo metu mažos šalies įmonės kitose ES valstybėse, kaip ir smulkusis Bendrijos verslas Lietuvoje, neturi galimybės nemokėti PVM.

„Tai yra galimybė neskaičiuoti PVM už parduodamas prekes ir paslaugas smulkiajam verslui, jei neviršijama atitinkamos valstybės narės nacionalinė registravimosi PVM mokėtoju riba, t. y., nėra konkuruojama su kitais PVM mokėtojais“, – kalbėjo ministras.

Priėmus pakeitimus 100 tūkst. eurų metinės apyvartos visose ES šalyse, kuriose veikia, nepasiekę verslininkai bus priskirti smulkiajam verslui ir nebus apmokestinami PVM kiekvienoje šalyje, kurioje veikia.

Norint pasinaudoti schema, Valstybinė mokesčių inspekcija bendrovei turės suteikti identifikacinį PVM numerį su žyme „EX“. Šios sąlygos galiotų ir Lietuvoje veikiančiam užsienio verslui.

Vyriausybė taip pat siūlo keisti metinės apyvartos skaičiavimą – skaičiuojant ją ne už pastaruosius 12 mėnesių, bet už kalendorinius metus.

Prieš balsuojant pasisakę parlamentarai ragino, jog Seime reikėtų kalbėti apie apyvartos ribos, nuo kurios Lietuvos verslas turi mokėti PVM, didinimą. PVM mokėtojais Lietuvoje privalo registruotis didesnę nei 45 tūkst. eurų apyvartą turintis verslas.

„Jei Lietuvoje vykdai veiklą ir tavo apyvarta siekia daugiau nei 45 tūkst. eurų, tampi PVM mokėtoju. Jei turi apyvartą 40 tūkst. ir remiantis įstatymo projektu toliau vykdysi veiklą kitose šalyse, dar galėsi 60 tūkst. apyvartą turėti, pavyzdžiui, Lenkijoje ir nemokėti PVM“, – sakė liberalas Andrius Bagdonas.

Mišrios Seimo narių frakcijos narys Artūras Zuokas klausė, ar teisinga, kad ši riba nedidinama daugiau nei dešimtmetį – 45 tūkst. eurų dydis galioja nuo 2012 metų.

„Per tą laikotarpį indeksavom viską – ir atlyginimus Seimo narių, ir įvairiausius kitus indeksus, atsižvelgiant į infliaciją, ekonomikos realijas. Tačiau šitos sumos neliečiame“, – kalbėjo A. Zuokas.

Lietuva vėluoja įteisinti europinio dokumento nuostatas – direktyva įsigaliojo nuo sausio 1 dienos.

Ministerija anksčiau patikino, kad ES teisės pažeidimo procedūra Lietuvai nėra pradėta.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė portalui sakė, kad dėl vėlavimo konkurencinį pranašumą patirs ES prekiaujantis smulkusis šalies verslas, nes jam ir toliau reikia mokėti PVM nuo pirmojo euro šalyje, kur gautos pajamos.

 

 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra