Valdančiųjų ir opozicijos atstovų įregistruota Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisa numato, kad tokios saulės ar hibridinės elektrinės ant dirbamos žemės galės būti statomos tik tada, jeigu žemės našumas siekia iki 28 balų.
Kaip BNS sakė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, tokie sklypai nemelioruoti, jų žemė nederlinga.
„Jos (saulės elektrinės – BNS) užima didžiulius plotus. Vėjo – nedideli plotai ir nėra reikšmingi, ir efektyvumas visai kitas. Matydami situaciją, kad gadinama melioracija, konfliktai dėl infrastruktūros, laukų išskaidymo, kad didina žemės dirbimo kaštus, kelia ūkininkams didelių problemų“, – BNS sakė pataisos iniciatorius.
K. Mažeikos teigimu, derlingose žemėse saulės elektrines statyti draudžia ir kitos šalys.
Liberalas Viktoras Pranckietis skaičiavo, kad viena vėjo jėgainė paprastai užima 6 arus – kur kas mažiau negu saulės.
(...) o dabar bandome vystyti nutolusius parkus. Tarsi tai gėris, kuris naikina kitą gėrį – dirbamą žemę.
„Galingos vėjo elektrinės, keturi bokštai prilygsta Kauno hidroelektrinės galiai. Tai svarbūs objektai ir neužima ištisų laukų“, – BNS kalbėjo V. Pranckietis.
„Kaimuose yra pakankamai daug stogų, buvusių fermų ir kitų pastatų, įrengta daug pastočių, daug ir nori pasistatyti saulės elektrinių... Tai būtų atskirų žmonių interesas jas pasistatyti, o dabar bandome vystyti nutolusius parkus. Tarsi tai gėris, kuris naikina kitą gėrį – dirbamą žemę“, – tvirtino politikas.
Pasak K. Mažeikos, daug derlingos žemės saulės elektrinėmis užstatyta Pakruojo, Alytaus rajonuose, aplink Marijampolę.
Žemės našumo balas apibūdina, kaip efektyviai sklype gali augti augalai ir koks yra jos derlingumo potencialas. 2023 metais Žemės ūkio duomenų centras nustatė, kad vidutinis Lietuvos žemės našumo balas yra 39,79.
Dabar neapgyvendintose ir neurbanizuojamose teritorijose galima statyti saulės arba hibridines elektrines tik gavus sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo.
(be temos)