Anot Susisiekimo ministerijos, siekiama sukurti tvarų kelių priežiūros ir plėtros finansavimo modelį. Daugiausia – iki 200 mln. eurų – į fondą tikimasi surinkti iš sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, kuris pakeis dabartines vinjetes.

Dar 60 mln. eurų tikimasi gauti iš automobilių registravimo mokesčio, 18 mln. eurų – tokio pat krovininių transporto priemonių mokesčio, dar 30 mln. eurų – iš baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kelių rinkliavų bei mokesčių už vinjetes nesumokėjimą.

Dar apie 100 mln. eurų fondas galėtų skolintis.

Anot ministerijos, dabar Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų nepakanka 21 tūkst. kilometrų ilgio kelių tinklo tinkamai priežiūrai, remontui ir plėtrai.

„Lietuvoje beveik 40 proc. valstybinės reikšmės kelių yra prastos arba labai prastos būklės ir šis rodiklis blogėja greičiau nei kelius spėjama tvarkyti. Ypač kritinė tiltų ir viadukų būklė – daugiau nei 100 šių statinių yra avarinės būklės, todėl nuolat didėja jų uždarymo ir eismo sutrikdymo rizika“, – aiškinamajame rašte nurodo ministerija.

Jos skaičiavimu, valstybinės ir vietinės reikšmės keliams vien šiemet trūksta apie 1,27 mlrd. eurų, kai iš KPPP 2024-2025 metais skirta po 583 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad įsigaliojus Kelių fondui jau kitąmet finansavimas šalies keliams, įskaitant šio fondo ir KPPP lėšas, turėtų siekti beveik 1 mlrd. eurų be Europos Sąjungos paramos.

Viliamasi, jog įstatymo projektas įsigaliotų nuo kitų metų.