Už Sveikatos sistemos įstatymo pataisą po pateikimo balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo 23, susilaikė dešimt. Toliau ją nagrinės Seimo komitetai.

„Šie įstatymo pakeitimai prisidės, be abejonės, prie didesnio skaidrumo sveikatos sistemoje, geresnio paslaugų prieinamumo, eilių mažinimo ir socialinės atskirties mažinimo“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Anot jos, nėra teisinga, kai ne paciento klinikinė būklė, ne klinikinė rizika lemia, kada jis gauna paslaugą, o jo pajamos.

Pagal pataisas, gydymo įstaigos jau nuo kitų metų nebegalėtų už valstybės laiduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš paciento reikalauti papildomo mokesčio.

M. Jakubauskienė teigė, kad jeigu pacientas turės šeimos gydytojo siuntimą pas gydytoją-specialistą, o paslaugą teikianti įstaiga bus sudariusi sutartį su Valstybine ligonių kasa, ši paslauga privalės būti suteikta nemokamai, nepaisant, ar ta įstaiga privati, ar valstybinė.

Še įstatymo pakeitimai prisidės, be abejonės, prie didesnio skaidrumo sveikatos sistemoje, geresnio paslaugų prieinamumo, eilių mažinimo ir socialinės atskirties mažinimo (...).

Ministrė pabrėžė, kad prieš įsigaliojant įstatymo pakeitimui bus išplėstas kompensuojamų medicininių indikacijų sąrašas, padidinti paslaugų įkainiai.

Per Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos posėdį antradienį M. Jakubauskienė teigė, kad draudimas gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas nebus absoliutus – Vyriausybė patvirtins medicininių indikacijų ir priemonių sąrašą, už kuriuos bus galima primokėti, tačiau tai lems žmogaus sveikatos būklė.

„Stabdykite viešosios sveikatos apsaugos griūtį, nes yra pats laikas, nes vėliau pokyčiai gali būti negrįžtami“, – Vyriausybės iniciatyvą palaikė socialdemokratė Birutė Vėsaitė.

Konservatorius Audrius Petrošius kritikavo projektą, teigė, kad jis pažeidžia laisvos demokratinės valstybės principus.

„Man sunku suprasti, kur veda valdančiųjų smegenų ir logikos vingiai ir kaip reikia prieiti prie išvados, kad išjungus iš sistemos privatų sektorių viešojo sektoriaus problemos akimirksniu imtų ir išsispręstų“, – kalbėjo jis.

„Juk tos lėšos, kuriomis gyventojai dėl įvairių priežasčių – kažkas dėl kokybės, kažkas dėl eilių, kažkas dėl pageidaujamų specialistų ir dažnai tikrai ne iš gero gyvenimo prisideda prie paslaugų privačiame sektoriuje – jokia forma neatsidurs PSDF (Privalomojo sveikatos draudimo fondo – BNS) biudžete ir nepapildys viešojo sektoriaus. Taigi, turėsime dar didesnes eiles viešajame sektoriuje su tuo pačiu finansavimu, o blogajame scenarijuje dar ir emigravus daliai specialistų, kurie prievarta grįžti į viešąjį sektorių nepageidautų“, – tvirtino A. Petrošius.

Pateiktas pataisas jis lygino su kojos nupjovimu užuot gydžius širdį.

„Dabar lieka tik neskanus klausimas, ar nevertėtų pagalvoti apie tokio tipo teisėkūros susikišimą ten, kur nesueina, nes atrodo, kad verčiamasi per galvą, jog būtų įgyvendintos kažkieno liguistos fantazijas siekiant kaip nors įgelti bent kiek geriau gyvenančiam Lietuvos žmogui“, – sakė konservatorius.

Ligonių kasų skaičiavimais, papildomai už valstybės jau apmokėtas sveikatos paslaugas per metus pacientai sumoka mažiausiai 40 mln. eurų, tačiau M. Jakubauskienė sako, kad ši suma gali būti tris kartus didesnė.

Papildomas priemokas šiuo metu iš pacientų dažniausiai ima privačios įstaigos.

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius BNS anksčiau sakė tokias pataisas vertinantis kaip bandymą iš nacionalinės sveikatos sistemos išstumti privačias įstaigas bei įžvelgė korupcijos grėsmes.