Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nuotoliniame posėdyje antradienį apsvarstė pasiūlymus, kuriais ketinama patobulinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvą darbuotojams, kurių darbdaviams yra taikomos sankcijos, įgyti teisę gauti sankcijų taikymo išmoką.

Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų skyrimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad teisę į sankcijų taikymo išmoką turėtų asmuo, kuris yra atleistas bet kuriuo Darbo kodeksu nustatytu atveju ir kurio darbdaviui taikomos Europos Sąjungos  sankcijos.

Šios išmokos dydis siektų 77,58 proc. dviejų darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, bet ne daugiau kaip Statistikos departamento skelbiamo dviejų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių šalies ūkyje.

Kaip anksčiau pažymėjo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, šio įstatymo pakeitimo klausimas šiuo metu labiausiai liečia Druskininkuose įsikūrusios sanatorijos „Belarus“ darbuotojus, kurie neteko pajamų ES pritaikius sankcijas sanatorijai ir įšaldžius jos sąskaitas.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, vertindamas praėjusį posėdį komiteto pateiktą išvadą, kad priimtu įstatymo projektu gali būti piktnaudžiaujama, teigė, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) taip pat įžvelgė šią grėsmę ir padarė atitinkamas korekcijas įstatymo projekte.

„Komitetas matė riziką, kad būtų galimybė piktnaudžiauti. Pritariame komiteto išvadoms (...). Tačiau šiuo atveju jau buvome pagalvoję, ir įstatyme esame numatę, kad papildomą išmoką, kurią teikia Vyriausybė, galėtų gauti tik tie žmonės, kurie buvo įdarbinti iki Naujųjų metų“, – teigė jis.

V. Šilinskas pridūrė, kad toks sprendimas, jo manymu, labiau padės išvengti piktnaudžiavimo nei komiteto siūlymas, kad išmoka tektų tiems žmonėms, kurie dar iki sankcijų įmonei paskelbimo pradėjo joje dirbti.

„Tai nepalieka galimybės piktnaudžiauti ir netgi yra saugiau, negu kad buvo šiandien siūlymas pateiktas, nes priešingu atveju, jei sakytume kad iki sankcijų pritaikymo įdarbinti žmonės gaus išmoką, tai leistų subjektams, kurie žino, kad (įstaigai – ELTA) bus pritaikytos sankcijos šiemet, dabar darbinti skubės žmones, kad paskui galėtų gauti išmokas.

Mes suprantame, kad tai yra laikinas sprendimas, todėl ir įstatymo galiojimas yra numatytas tik vieneriems metams (...), dėl ilgalaikio sprendimo (priėmimo – ELTA)“, – posėdyje sakė jis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Zenonas Streikus diskusijos metu pažymėjo, kad klausimas dėl sanatorijos „Belarus“ sprendžiamas skubotai ir daug ko neišsiaiškinus.

„Mano nuomone ir žiniomis Baltarusijos sanatorijos atžvilgiu taikomos sankcijos tikrai yra neadekvačios ir perteklinės, ir per skubotumą mes tikrai daug ko neišsiaiškinę, net ir steigėjo klausimo. Nes steigėjas nėra toks, kaip įrašyta sankcijose“, – pažymėjo jis.

Tuo tarpu buvęs sveikatos apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pasigedo glaudesnio Vyriausybės bendradarbiavimo su Druskininkų savivaldybe, kuriai teks socialinė našta išlaikyti darbo „Belarus“ sanatorijoje netekusius žmones.

„Man keista, kad komiteto diskusijose praktiškai neįtraukta Druskininkų savivaldybė, ant kurios kris socialinė našta, ji turės spręsti ir iš savo turimų socialinių lėšų mokėti socialines išmokas kai žmonės neįsidarbins“, – pabrėžė jis.

Užimtumo įstatymo pakeitimo projektu siūloma įtvirtinti, kad tie darbdaviai, kuriems nėra pritaikytos tarptautinės finansinės sankcijos, galėtų teikti siūlymus dėl remiamojo įdarbinimo, paramos darbo vietoms steigti ar įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonių.

Kaip rašoma aiškinamajame rašte, subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas būtų nutraukiamas, jei darbdaviui būtų pritaikytos tarptautinės finansinės sankcijos.

Įstatymo projekte pažymima, kad priimtiems įstatymams įgyvendinti reikėtų apie 715 tūkst. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų.