Minimą iniciatyvą kritikuoja opozicija, teigianti, kad kariuomenei stiprinti turinčios atitekti lėšos galės būti skiriamos keliams tiesti bei remontuoti.

Dalis fondo lėšų transporto ir kelių infrastruktūrai gali būti naudojamos ir dabar, tačiau tokia galimybė buvo susieta su į valstybės biudžetą surenkamais pinigais iš laikinojo bankų solidarumo įnašo, o šis nustoja galioti kitais metais.

Todėl Ministrų kabinetas siūlė, kad iš Valstybės gynybos fondo karinio mobilumo projektai galėtų būti finansuojami ir po 2025-ųjų.

Minimą fondą sudaro lėšos, surinktos iš pastaraisiais metais Lietuvoje didintų mokesčių. Jis kitąmet sieks 700 mln. eurų ir patenka į asignavimus gynybai, iš viso siekiančius apie 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Seimo BFK nariai Vyriausybės siūlymą parėmė šešiems nariams balsavus už, trims prieš ir vienam susilaikius.

Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas per komiteto posėdį sakė pritariantis tam, kad iš Valstybės gynybos fondo toliau būtų finansuojami karinio mobilumo projektai.

Pasak jo, karinis mobilumas yra vienas iš penkių fondo finansavimo objektų.

„Mums svarbus yra paties karinio mobilumo prioritetizavimas ir jo svarba užtikrinant tiek mūsų, tiek sąjungininkų judėjimą Lietuvoje iki mokymų vietovių ir bendrai Lietuvos teritorijoje“, – sakė T. Godliauskas.

Tačiau opozicijos atstovai tvirtino, kad Vyriausybės siūlomos pataisos teoriškai leis visą Valstybės gynybos fondą skirti keliams, nors šie pinigai turėtų būti leidžiami su gynyba tiesiogiai susijusiems tikslams.

„Valstybės gynybos fondas kurtas tikrai ne kariniam mobilumui ir niekada nebuvo šios paskirties. Ten įkrito karinis mobilumas tik dėl to, kad bankų solidarumo įnašas turėjo dvigubą paskirtį ir tol, kol jis galioja, buvo numatyta paskirtis tiek gynybai, tiek kariniam mobilumui, bet aiškiai susiejant, kad tik solidarumo įnašo pajamos galėtų būti skiriamos kariniam mobilumui“, – per BFK posėdį sakė konservatorė Gintarė Skaistė.

„Dabar mes tai panaikiname, padarome, kad visas Valstybės gynybos fondas galės būti skiriamas kariniam mobilumui, realiai viskas priklauso nuo Vyriausybės sprendimo. Kiek man teko anksčiau bendrauti su Krašto apsaugos ministerijos vadovybe privačiai, tai nuomonė buvo šiek tiek kitokia, bet, matyt, aplinkybės keičiasi, ministrai keičiasi“, – pridūrė ji.

Politikė turėjo omenyje krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės pasitraukimą iš pareigų, jai praradus premjerės Ingos Ruginienės pasitikėjimą po diskusijų dėl kitų metų gynybos finansavimo.

Kitas konservatorius Mindaugas Lingė nuogąstavo, kad suteikiant galimybę iš Valstybės gynybos fondo finansuoti karinį mobilumą nukentės esminiai krašto apsaugos sistemos prioritetai – divizijos išvystymas iki 2030 metų ir galimybės priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą nuolatiniam dislokavimui.

Viceministras T. Godliauskas sakė, kad nepaisant pakeitimų, Valstybės gynybos fondas bus skiriamas tiesiogiai karinėms reikmėms.

„Didžioji dalis fondo kaip ir šiais, taip ir kitais metais bus orientuota į divizijos vystymą, į Vokietijos brigados infrastruktūrą, į pagrindinius prioritetinius klausimus“, – teigė jis.

BNS anksčiau rašė, kad pasikeitusi NATO metodika leidžia į gynybos finansavimo dalį įskaičiuoti ir tiesiogiai su gynyba nesusijusias lėšas, pavyzdžiui, karinio mobilumo projektus.

Tai atvėrė duris Vyriausybei liberaliau traktuoti Aljansui pateikiamas išlaidas gynybai, tarp jų – ir tuos pačius karinio mobilumo projektus, ir asignavimus civilinei saugai.

Valstybės gynybos fondo įstatymo pokyčiai toliau bus svarstomi ir priimami Seimo plenariniuose posėdžiuose.