Tokiam socialdemokratės Birutės Vėsaitės siūlymui komitetas pritarė trečiadienį svarstydamas Akcizų įstatymo pataisas.

B. Vėsaitė siūlė vienerius metus nedidinti CO2 dedamosios ne tik dyzelinui, bet ir žemės ūkyje naudojamiems gazoliams, SND bei buitiniam krosnių kurui.

„Kas yra šiandien (šiemet galiojanti CO2 dedamoji – BNS), persikeltų į kitus metus su visais akcizais ir visomis pozicijomis“, – komitete sakė B. Vėsaitė.

Tokį pat siūlymą anksčiau teikė ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, tačiau jis ragino CO2 dedamosios nedidinti trejus metus.

„Logiška pasižiūrėti, kaip per metus mūsų ekonomika gyvuos, kaip augs (pajamos iš kuro akcizų – BNS). Kad neuždėtumėme tos kartelės ant trejų metų, sakome metams, (...) kad galėtume žiūrėti, kaip sekasi akcizų politikai“, – BNS sakė komiteto pirmininkas „aušrietis“ Saulius Bucevičius.

Tuo metu Akcizų įstatymo pataisas teikusi Vyriausybė ragina kitąmet mažiau nei suplanavo ankstesnis ministrų kabinetas didinti dyzelino akcizą, šiam kurui nedidinant kintamosios dalies, vadinamosios CO2 dedamosios. Tai reikštų, jog dyzelinas kitąmet brangtų 4 centais už litrą.

Komitetas nepritarė Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos įmonių asociacijos siūlymui kitais metais dyzelio akcizą mažinti nuo 51,9 iki 44 centų už litrą, taip siekiant paskatinti vežėjus vėl piltis kurą Lietuvoje, o ne Lenkijoje, kur jis yra pigesnis.

Asociacijos vadovė Kristina Čeredničenkaitė komitete aiškino, kad Lietuvos transporto sektorius vėl būtų konkurencingas, jei akcizai tarp šalių susilygintų. Dabar, anot jos, vilkikai pildamiesi degalus susimoka Lenkijoje, o Lietuvoje „palieka tik taršą“.

„Jei susilygina kuro kaina (Lietuvoje ir Lenkijoje – BNS), mes be jokių abejonių grįžtame į Lietuvą“, – komiteto posėdyje sakė nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas.

Tačiau finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pabrėžė, jog grąžinti ankstesnius akcizus biudžetui būtų labai brangu ir negarantuotų pajamų valstybei. Be to, anot ministro, dėl to Lietuva rizikuotų netekti ir milijonų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų.

„Rizika ne tik dėl ganėtinai ženkliai sumažėsiančių biudžeto pajamų, bet šitą priėmus tikrai neįgyvendintume dviejų RRF rodiklių“, – komiteto posėdyje sakė K. Vaitiekūnas.

Ekonomistas Algirdas Bartkus savo ruožtu sakė, kad degalus Lenkijoje pilasi ne tik Lietuvos vežėjai, bet ir tranzitu Lietuvą pervažiuojantys latviai, estai ar suomiai.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas pabrėžė, kad akcizo didinimas dar nereiškia, kad valstybė iš jo surinks daugiau pajamų. Anot jo, kurą Lietuvoje pilasi vis mažiau verslų, todėl didesnė mokesčio dalis bus perkelta ant gyventojų.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas teigė, kad akcizų didinimas žemės ūkyje naudojamam kurui skaudžiai paveiktų grūdininkus, kurie išgyvena krizę ir šiemet uždirba tik iš biodegalų gamybai naudojamų rapsų.

Ekonomikos komitetas nesvarstė jo pirmininko S. Bucevičiaus anksčiau registruoto siūlymo CO2 dedamosios kitąmet netaikyti, kad akcizas kitąmet nesikeistų. Parlamentaras siūlymą atsiėmė.

Jei Seimas pritartų Vyriausybės siūlymui, pastovioji akcizo dalis didėtų nuo 466 iki 500 eurų už 1 tūkst. litrų, o kintamoji liktų tokia pat – 53,6 euro. Taigi, bendras akcizas didėtų 6,5 proc. – nuo 519,6 iki 553,6 euro.

Lapkričio pabaigoje Vyriausybės teiktoms pataisoms nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), siūlęs nekeisti ankstesnio akcizų didinimo plano, pagal kurį litras kuro nuo 2026-ųjų brangtų 10 centų. Vis tik BFK pozicijai nepritarė Seimas, pataisas pavedęs svarstyti Ekonomikos komitetui.