Po pateikimo už įstatymų paketą balsavo 91 parlamentaras, penki buvo prieš, o 20 susilaikė. Toliau pataisas Seimas svarstys birželio 10 dieną.  

Pristatydama pataisas I. Ruginienė teigė, kad reformos tikslas – sudaryti galimybes pačiam žmogui apsispręsti ir padidinti pasitikėjimą papildomu kaupimu.

„Šitos reformos tikslas yra parodyti, kad labai svarbu galvoti apie savo senatvę, bet lygiai taip pat svarbu suteikti žmogui galimybę pasirinkti, kur jis nori investuoti ir kur jis nori kaupti“, – Seimo posėdyje teigė ministrė.

Pasak jos, pokyčių nauda bus akivaizdi: „Kol kas matome tik teigiamą poveikį“.

Tačiau liberalas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad siūlymų „komplektas“ gali būti labai lemtingas bei pakenkti ir verslo aplinkai, ir žmonėms, kurie nori kaupti.

Tuo metu socialdemokratė Jūratė Zailskienė teigė, kad pokyčiai neskatins pensijų fondų žlugimo. 

Konservatorė Gintarė Skaistė tvirtino, kad Estijai liberalizavus pensijų kaupimo reformą 38 proc. estų pasiėmė pinigus ir juos išleido savo poreikiams.

Liberalas Simonas Kairys priminė, kad estai šiuos pinigus naudojo greitųjų kreditų grąžinimui, buitinės technikos įsigijimui. 

Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius atkreipė dėmesį, kad valstybė per mažai kontroliuoja antros pakopos pensijų fondus – kaip ir kur investuoja pinigus, ar jų darbuotojų darbo užmokestis priklauso nuo investicijų sėkmės.

Pataisomis siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą, leisti pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, sunkios ligos ar negalios atveju pasiimti visą sumą, o toliau kaupiantiesiems palikti 1,5 proc. valstybės įnašą.

I. Ruginienė yra sakiusi, kad nauja tvarka turėtų skatinti kaupti papildomai, didinti pasitikėjimą sistema. Pasak jos, iš kaupimo dėl pokyčių galėtų pasitraukti daugiausia iki penktadalio žmonių.

Nauja tvarka turėtų skatinti kaupti papildomai, didinti pasitikėjimą sistema. Pasak jos, iš kaupimo dėl pokyčių galėtų pasitraukti daugiausia iki penktadalio žmonių.

Ministrės teigimu, pensijų fondams teks parodyti ir įtikinti žmones, kad jų pasiūlytas būdas yra geriausias kaupti senatvei ir taip sulaikyti kiek įmanoma daugiau žmonių sistemoje.

Tuo metu Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija yra sakiusi, kad pokyčiai turės įtakos ne tik šalies makroekonominiams rodikliams, bet ir gyventojų pajamų pakeitimo normai senatvėje, investicijų į ekonomiką patrauklumui bei visai verslo aplinkai ir pasitikėjimui valstybe.

Lietuvos darbdavių, Pramonininkų bei Verslo konfederacijų, Finansų analitikų, Investuotojų ir dar kelios asociacijos yra pareiškusios, kad tokie siūlymai griautų sistemą.

Pagal parengtą reformos modelį sprendimą dėl pasitraukimo iš fondų žmonės galėtų priimti du kartus: 2026 metų ir 2027 metų sausį-rugsėjį. I. Ruginienės teigimu, tai svarbu pensijų fondams, kurie turės išimti lėšas ir jas atiduoti žmonėms.

Per pereinamąjį laikotarpį išsiimti pinigai nebus apmokestinami, o liekantiems kaupti ir norintiems išsiimti dalį lėšų ateityje pasitraukimo mokestis sieks 3 proc.

Atsiimamos iš pensijų fondų lėšos nebus apmokestinto gyventojų pajamų mokesčiu.

Jeigu žmogus nuspręs likti sistemoje, ji bus lankstesnė – jis galės neribotai stabdyti įmokas dėl tam tikrų priežasčių, pasirinkti ir atlyginimo dalį, kurią skirs kaupimui. 

Konstitucinis Teismas pernai kovą nusprendė, kad įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai. 

Per pereinamąjį laikotarpį išsiimti pinigai nebus apmokestinami, o liekantiems kaupti ir norintiems išsiimti dalį lėšų ateityje pasitraukimo mokestis sieks 3 proc.

Konservatorė Gintarė Skaistė tvirtino, kad 38 proc. estų, liberalizuotas pensijų kaupimas, pasiėmė kauptus pinigus ir juos investavo į savo poreikius. Liberalas Simonas Kairys priminė, kad estai iš pensijų fondų pasiimtus pinigus naudojo greitųjų kreditų atidavimui, buitinės technikos įsigijimui. 

Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius atkreipė dėmesį, kad valstybė per mažai kontroliuoja antros pakopos pensijų fondus – kaip ir kur investuoja gyventojų įmokas, ar priklauso jų darbo užmokestis nuo investicijų sėkmingumo.

Pataisomis siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą, leisti pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, sunkios ligos ar negalios atveju pasiimti visą sumą, o toliau kaupiantiesiems palikti 1,5 proc. valstybės įnašą.

I. Ruginienė yra sakiusi, kad nauja tvarka turėtų skatinti kaupti papildomai, didinti pasitikėjimą sistema. Pasak jos, iš kaupimo dėl pokyčių galėtų pasitraukti daugiausia iki penktadalio žmonių.

Ministrės teigimu, pensijų fondams teks parodyti ir įtikinti žmones, kad jų pasiūlytas būdas yra geriausias kaupti senatvei ir taip sulaikyti kiek įmanoma daugiau žmonių sistemoje.

Tuo metu Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija yra sakiusi, kad pokyčiai turės įtakos ne tik šalies makroekonominiams rodikliams, bet ir gyventojų pajamų pakeitimo normai senatvėje, investicijų į ekonomiką patrauklumui bei visai verslo aplinkai ir pasitikėjimui valstybe.

Lietuvos darbdavių, Pramonininkų bei Verslo konfederacijų, Finansų analitikų, Investuotojų ir dar kelios asociacijos yra pareiškusios, kad tokie siūlymai griautų sistemą.

Pagal parengtą reformos modelį sprendimą dėl pasitraukimo iš fondų žmonės galėtų priimti du kartus: 2026 metų ir 2027 metų sausį-rugsėjį. I. Ruginienės teigimu, tai svarbu pensijų fondams, kurie turės išimti lėšas ir jas atiduoti žmonėms.

Per pereinamąjį laikotarpį išsiimti pinigai nebus apmokestinami, o liekantiems kaupti ir norintiems išsiimti dalį lėšų ateityje pasitraukimo mokestis sieks 3 proc.

Atsiimamos iš pensijų fondų lėšos nebus apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu.

Jeigu žmogus nuspręs likti sistemoje, ji bus lankstesnė – jis galės neribotai stabdyti įmokas dėl tam tikrų priežasčių, pasirinkti ir atlyginimo dalį, kurią skirs kaupimui. 

Konstitucinis Teismas pernai kovą nusprendė, kad įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.