Šeimyniniame versle pažeidimų neišvengiama

Smulkiuosius ir vidutinius verslininkus lydi ne tik nesutarimai su valdžia, bet ir nesklandumai pačių versle.

Jie neišvengia darbo teisės pažeidimų, skolų valstybei, garsėja mažais atlyginimais savo darbuotojams.

Mažai moka

„Sodros“ Klaipėdos skyriaus vadovo Vidmanto Rudzevičiaus teigimu, rajone iš viso įregistruota 6649 individualios įmonės. Iš jų daugiau nei pusantro tūkstančio yra skolingos valstybinio socialinio draudimo fondui.

Nemažai skolingos ir pagal verslo liudijimą veikiančios įmonės.

Palyginti su akcinėmis bendrovėmis, anot V.Rudzevičiaus, smulkiųjų įmonių skolos yra kaip lašas jūroje. Tačiau mažųjų įmonių yra kur kas daugiau.

Smulkiajame versle darbuotojai gauna mažus atlyginimus.

„Nė vienas smulkusis verslininkas nėra mokėjęs daugiau nei valstybės nustatytą minimalią ar pusę minimalios algos“, - sakė V.Rudzevičius.

Daug pažeidimų

Smulkiosiose įmonėse prastai laikomasi darbo saugos ir sveikatos reikalavimų.

Anot Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjo Arūno Džiugo, daugiau nei pusės visų skundų sulaukiama iš smulkiojo verslo įmonių darbuotojų.

Tam įtakos turi smulkiųjų verslininkų darbo teisės žinių stygius.

Didesnėse bendrovėse vyksta darbo teisės kursai. Mažųjų įmonių savininkams organizuoti mokymus yra per brangu.

A.Džiugas svarstė, kad tokiais mokymais galėtų užsiimti smulkiojo verslo susivienijimo organizacijos.

„Turint daugiau žinių, bus mažiau darbo pažeidimų“, - tvirtino Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas.

Trūksta gynėjų

Lietuvos komercijos ir kooperacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė teisininkė Regina Vaičiulionytė mano, kad uostamiestyje trūksta socialinio dialogo su darbuotojais.

„Negirdėjau, kad Klaipėdos smulkiosiose įmonėse būtų darbuotojų profesinės sąjungos,- sakė ji. - Nesant darbuotojų atstovų, įmonėse padaroma daugiau pažeidimų.“

Teisininkės tvirtinimu, darbdaviai linkę dalį verslo rizikos užkrauti ant darbuotojų pečių. Taip neturėtų būti, nes verslo rizika, pasak jos, yra savininko atsakomybė.

Tačiau, verslo atstovų manymu, smulkiosiose įmonėse, kur dirba nedaug žmonių, įkurti profesines sąjungas nėra poreikio.

Klaipėdoje - mažiau

Pagal statistiką net 90 procentų lietuviškų įmonių patenka į smulkiojo ir vidutinio verslo kategoriją.

Tūkstančiui gyventojų tenka 15 įmonių, kuriose dirba 20-50 žmonių. Europos Sąjungoje šis rodiklis yra keturgubai didesnis.

Vadinamasis šeimyninis verslas netolygiai pasiskirstęs ir Lietuvoje. Vilniuje ir Kaune susitelkusios 50 proc., Klaipėdoje – apie 20 proc. visų smulkiųjų ir vidutinių įmonių.