Naujosios Akmenės gyventojai džiaugiasi išgražėjusiu miestu. Sako, gyvenamosios vietos nekeistų.

„Daugybė namų renovuotų, visur daroma tvarka, galvoju, kad gražėja“, – pasakojo moteris.

„Atvažiavo brolis penktadienį. Sako – tokie pasikeitimai. Mūsų kiemus sutvarkė. Tai taip patogu, tokios gražios aikštelės padarytos“, – džiaugėsi senjorė.

„Viskas gerai – ir asfaltas yra, ir takelis gražus, ir Akmenė labai graži“, – kalbėjo kita moteris.

Čia netenka lūkuriuoti kamščiuose, o viskas, ko reikia, – darželis, mokykla ar poliklinika – čia pat, po ranka.

„Pas šeimos gydytoją gali, pavyzdžiui, užsiregistruoti pirmadienį ir jau trečiadienį gali eiti. Miestuose negirdėjau, kad taip būtų“, – teigė moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anksčiau Akmenės rajonas atrodė skurdžiau. Žmonės bėgo į didmiesčius – vaikėsi didesnių atlyginimų ir geresnių darbo vietų.

„Buvo, už litą atiduodavo butus, nešė raktus atiduoti“, – prisiminė moteris.

Tačiau situacija pasikeitė. Mažesnieji miestai, tarp kurių ir Naujoji Akmenė, atsigavo.

„Tą demonstruoja ir nekilnojamojo turto rinka, ir, sakyčiau, gyventojų nuotaikos. Kiek teko kalbėti su žmonėmis – jie mato kur kas šviesesnę perspektyvą, nei matė anksčiau“, – komentavo prezidentas Gitanas Nausėda.

„Pirmiau galima visą laiptinę buvo už 5 tūkstančius nusipirkti, o dabar tiek kainuoja butai. Ir brangiau – po 40 tūkstančių ir daugiau“, – pasakojo moteris.

„Daug tų darbo vietų atsiradę, tik noro dirbti reikia. Ir yra daug gražaus jaunimo, kiek pastebiu“, – kalbėjo senjorė.

Dabar į Akmenės laisvąją ekonominę zoną (LEZ) darbuotojai atvyksta ir iš aplinkinių rajonų. Akmenė tapo traukos objektu.

„Kas nori dirbti – tikrai randa darbo. O to darbo Naujojoje Akmenėje tikrai yra“, – sakė moteris.

„Jeigu jūs netyčia 17 val. nuvažiuosite į LEZ‘ą, pamatysite autobusus: Joniškio, Mažeikių, Šiaulių rajono autobuso parko. Apie 30 procentų žmonių į LEZ‘ą atvažiuoja iš kitų savivaldybių“, – teigė Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.

Vitalijus Mitrofanovas / R. Riabovo / BNS nuotr.

Deja, nors darbo pasiūlymų ir yra, bedarbių Akmenės rajone daugiau nei didmiesčiuose.

„Kaip tai paaiškinti? Tenka aiškinti tuo, kad dalis žmonių, gaudami kompensacijas už šildymą, gaudami įvairias socialines išmokas, arba nedirba apskritai ir net neturi paskatos dirbti, arba dirba nelegaliai“, – kalbėjo G. Nausėda.

Kadangi Akmenė arti Lietuvos sienos, galimai dalis žmonių dirba užsienyje.

„Latvija, Estija – jie neturi „Sodros“. Kyla įtarimų, kad žmogus naudojasi mūsų socialinėmis garantijomis ir dirba dar oficialiai. Gali legaliai dirbti Latvijoje, bet čia stovėti Užimtumo tarnyboje. Šitoje vietoje duomenys nesueina ir gauni dvigubą naudą“, – aiškino Akmenės rajono meras V. Mitrofanovas.

Bėda ir su valstybinės reikšmės keliais.

„Kažkada buvo atvažiavęs Marius Skuodis, kai buvo susisiekimo ministras. Jį nuvežiau į Latvijos pasienį. Nuvažiavome į Latviją ir parvažiavome į Lietuvą. Tiesiog klausiu: „Ministre, negėda už valstybę?“ Ta prasme – diena ir naktis“, – pasakojo V. Mitrofanovas.

Tik jų, deja, vietos valdžia tvarkyti negali.

„Kai kuriose savivaldybėse ant kelių yra plakatai: „Atsiprašome, „Via Lietuva“ kelias – ne savivaldybės“, – pridūrė V. Mitrofanovas.

Akmenė viena pirmųjų pradėjo mokėti gydytojams, kad tik šie įsidarbintų jų rajone. Už įsipareigojimą atidirbti penkerius metus medikas čia gali gauti iki 60 tūkstančių eurų.

„Gydytojų, sakyčiau, galėtų būti ir daugiau vienu kitu. Ir kardiologo reikia ilgai laukti atvažiuojančių iš kitur. Šeimos gydytojų atrodo pakankamai, bet visi jie pensijinio amžiaus“, – pasakojo senjorė.

„Žiūrint, pas kokius gydytojus, jei pas kardiologą ar kitus, tai reikia palaukti, o jei pas savus, kokius pediatrus, tai savaitės ar dviejų savaičių užtenka“, – sakė moteris.

Medikų Akmenės ligoninėje dar trūksta. Reikia ir vidaus ligų gydytojų, ir kardiologų, ir chirurgų.