Vyriausybė iš esmės nutarė perskirstyti šalies regionus, kad augant šalies ekonomikai, per kitą Europos Sąjungos (ES) finansinę perspektyvą nebūtų prarasta 2,7 mlrd. eurų ES paramos.

„Skirstysime taip, kad sekančioje finansinėje perspektyvoje, 2021-2028 metais, tie regionai, kurie mažiau išsivystę valstybėje, taip pat galėtų gauti regioninio netolygumo išsivystymo mažinimo finansavimą“, - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

Anot jo, tikėtina, kad artimiausiu metu Lietuva viršys 75 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP) vidurkio, todėl nieko nedarant, būtų prarasta nemažai regionams skirtos paramos.

„Tai nėra apie naujų valstybinių institucijų kūrimą, tiesiog statistinių duomenų surinkimą, išskiriant labiausiai išsivysčiusią teritoriją į vieną dalį, o visą kitą Lietuvą atskiriant į kitą dalį. Šiuo atveju tai yra Vilnius, jo priemiesčiai, kurie ir kelia tą mūsų bendrąjį vidaus produktą į tą ribą, nuo kuriuos jau būtų visos valstybės kitas paramos statusas“, - aiškino ministras.

Siūloma, kad Švenčionių, Širvintų ir Ukmergės rajonai būtų priskirti Utenos apskričiai, o Šalčininkų rajonas - Alytaus apskričiai. Tačiau S.Skvernelio teigimu, kol kas anksti kalbėti, ar būtent taip ir bus perskirstomi regionai.

„Šiandien anksti kalbėti, nes dar yra tik diskusija, duotas protokolinis pavedimas atskiroms ministerijoms parengti konkrečius pasiūlymus. Vienas iš variantų, kad Vilniaus apskričiai liktų pats miestas, Vilniaus rajonas, Trakų rajonas ir Elektrėnų rajonas. Kitos teritorijos, kuriose šiandien reikalingas didesnis paramos gavimas, pereitų prie kitų apskričių“, - kalbėjo vidaus reikalų ministras.

VRM kartu su Finansų ir Teisingumo ministerijomis iki šių metų rugsėjo pabaigos turi parengti Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo projektą.
VRM teigimu, neperskirstant regionų, valstybė gautų iki 2,7 mlrd. eurų mažiau ES paramos nei dabar.

Teigiama, kad siūlomi regionų perskirstymai neturės įtakos rinkimams, vietos savivaldai ar valstybės institucijoms, jis paveiks tik statistikos rinkimą - ji būtų renkama pagal naujai suformuotus regionus. Preliminariu vertinimu, tai papildomai kainuos apie 580 tūkst. eurų.

2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu Lietuvai skirta beveik 8,5 mlrd. eurų ES paramos, iš kurių 4,6 mlrd. eurų skirta mažiau išvystytų regionų plėtrai.